Prof. Jonas Grigas
Universitetai, moksliškai lavindami jaunimą ir plėtodami mokslinius tyrimus, kuria didžiausią pasaulio sakmę. Juk žmogaus prigimtinis noras yra siekis suprasti, kaip veikia pasaulis. Ilgai dominavo biblinis pasaulio supratimas, kupinas mitų ir stebuklų. Mokslinis pasaulio supratimas prasidėjo nuo Pitagoro, Archimedo, Demokrito, Platono, Sokrato, Aristotelio ir vėlesnių genialių mąstytojų. Tais laikais negausios mokslo žinios buvo vieningos, mokslas nebuvo suskilęs į įvairias sritis. Mokslo istorija rodo, kad visos mokslo sritys yra susiję, nes visos tiria to paties pasaulio reiškinius. Šis supratimas prasidėjo septynioliktojo amžiaus moksline revoliucija, kai Izaokas Niutonas atrado kūnų judėjimo ir gravitacijos (dangaus tvarkos) dėsnius.
Dar nuostabesnis įvykis atsitiko devynioliktojo amžiaus viduryje, kai du atradimai visiems laikams pakeitė pasaulio supratimą. Šie atradimai buvo energijos ir jos tvermės supratimas bei Čarlzo Darvino evoliucijos hipotezė. Tai buvo visų laikų didžiausios mokslo vienovės idėjos.
Energijos tvermės dėsnį pirmasis suprato vokietis Hermanas Helmholcas. Šis dėsnis apjungė ne tik šilumos, optikos, magnetizmo ir elektros, bet ir maisto ir kraujo chemijos supratimą. Energija buvo suprasta kaip darbą galinti atlikti objektyvioji realybė, kurios negalima nei sukurti, nei sunaikinti, o tik vieną jos rūšį pakeisti kita.
Kurdamas evoliucijos hipotezę, Darvinas surinko gausius rezultatus iš zoologijos, botanikos, geologijos ir net astronomijos, siekdamas parodyti, kad gamtoje egzistuoja tvarka, kad per geologinius amžius gyvybės rūšys sistemingai kito ir kad pats dangus kito, suteikdamas laiko gamtinei atrankai tobulinti gyvybę ir kurti naujas jos rūšis. Šie du atradimai apjungė dvi skirtingas veiklas po vienu skėčiu.
Po to danų fizikas Nilsas Boras parodė, kaip artimai yra susiję fizika ir chemija per besisukančius apie atomų branduolius elektronus, kurie sukuria skirtingų savybių elementus. Albertas Einšteinas susiejo erdvę ir laiką ir sukūrė erdvėlaikį. Maksas Plankas atrado medžiagos spinduliuojamus šviesos kvantus ir parodė, kad bet kokia medžiaga yra diskreti, o ne ištisinė, o Mendelis atrado, kad ir genai sukuria diskretus efektus – mėlynas arba rudas akis, bet ne jų mišinį. Antrojo pasaulinio karo metais Ervinas Šriodingeris parodė, kaip fizika valdo genų savybes. Susituokė astronomija su fizika.
Neseniai kvantine fizika paaiškinti įvairūs biologijos aspektai – fotosintezė ir kiti. O psichologija susiliejo su ekonomika.
Mokslų susiliejimas yra svarbiausias pasaulio supratimo dalykas. Skirtingų mokslo sričių susiliejimas kuria visų laikų didžiausią patikimą 13,8 milijardų metų pasaulio sakmę, kurioje dera visi nuolat gausėjantys atradimai. Ji suformavo mokslinę pasaulio sampratą, kurioje visatą valdo vieningi dėsniai, kurių negalima pažeisti, ir kuri pakeitė tūkstančius metų egzistavusią prietarais grindžiamą biblinę pasaulio sampratą. Mokslo laimėjimai turėjo milžiniškos įtakos ekonomikai ir politikai, religijoms, filosofijai ir kultūros raidai.
Mokslų susiliejimas įsiveržė į teisę, menus, politiką, moralę ir socialinį gyvenimą. Dabar matematikai, fizikai ir psichologai tiria kapitalizmo aspektus, ypač nelygybės reiškinį, t. y. kodėl ekonominė tvarka didina nelygų turtų pasiskirstymą tarp žmonių, didina tarpusavio turtinę atskirtį? Šviesos greitis dabar nustatytas vienos dešimt trilijoninės metro per sekundę dalies tikslumu, o atominiai laikrodžiai laiką rodo vienos šimtą trilijoninės sekundės dalies tikslumu.
Jeigu panašiai tikslumas ateitų į mūsų kasdienį gyvenimą, geriau prisitaikytume prie skaitmeninės revoliucijos keliamų iššūkių. Esame tarsi užprogramuoti būti turtuoliais ar elgetomis, girtuokliais, vagimis ar garbingais piliečiais ir negalime pasikeisti, nes mūsų elgesį lemia aplinka ir patirtis. Bet visas žmoniškąsias problemas sukuria žmonės, todėl žmonės jas gali ir išspręsti. Reikia tikėtis, kad žmonijos pastangos kuriant geresnį pasaulį susilies, kaip susiliejo mokslai, ir įveiksime esamas ir kylančias grėsmes. Čia ištrauka iš spaudai ruošiamos knygos „Pažinimo šaknys ir vaisiai.“