Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje esančiuose ir dzūkiška autentika alsuojančiuose šilų kaimuose vėl skambiai nuaidėjo gražias tradicijas puoselėjantis jau penkioliktasis respublikinis folkloro festivalis „Subatėlės vakarėly…“. Šiemet jis skirtas Tautodailės metams, tad visos trys festivalio dienos buvo tarsi nusagstytos subtiliais tautodailės akcentais
Ši tris dienas vykusi įspūdinga folkloro fiesta tarsi gaivus lietus nuo alinančios sausros trumpam atgaivino ir margaspalviais folkloro raštais išmargino nykstančius šilų kaimelius. Juk šis mūsų paveldas, kuriuo didžiuojamės ir būtent juo bei savo kalba, tarmėmis, dainomis, šokiais, amatais, tradicijomis – esame išskirtiniai, kilo ir glūdi būtent senuosiuose Lietuvos kaimuose. Festivalis kasmet sukviečia vis daugiau folkloro puoselėtojų ir mylėtojų iš visos Lietuvos. Išties smagu ir gera kasmet matyti šitą folkloro ansamblių ir dalyvių margumyną.
Jis prasidėjo penktadienį smagia dzūkiška vakaruška iki nakties su liaudies dainomis ir šokiais Darželių kaime. Kartu su kitais kolektyvais dainavo Kabelių kaimo ansamblis. Čia buvo atidaryta kaimo gyventojos Julės Grigienės pieštų paveikslų paroda. Gausius kolektyvus svetingai sutiko, žvėrienos sriuba ir dzūkiškais patiekalais pavaišino kaimo bendruomenės žmonės. Šeštadienį festivalio dalyviai smagiai koncertavo Margionių klojimo teatre ir etnografiniame Zervynų kaime. Vakarop didysis visų festivalio dalyvių koncertas žiūrovus tradiciškai sukvietė į pačią šilų „širdį“ – Marcinkonis, į pušų paunksmę prie Kastinio ežero, kur už scenos žiūrovų akis džiugino tobulas ežero vaizdas ir gaivino vasarinė ežero vėsa. Į festivalį gausiai susirinko ne tik Lietuvos folkloro ansambliai, bet ir liaudies dainų pasiilgusieji žiūrovai. Baigiamasis koncertas sekmadienį skambėjo Žiūrų kaime, Aušros ir Vytauto Rakauskų sodyboje. Folkloro ansambliai iš visos gražiosios mūsų Lietuvos kvietė kartu sudainuoti ne vieną skambią dainą ir sutrepsėti ne vieną smagią polką.
Festivalį, kaip ir kasmet, organizavo Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija, pagrindinis jo rėmėjas – Lietuvos kultūros taryba.
Didįjį koncertą Marcinkonyse tradiciškai gražia dzūkiška daina pradėjo festivalio šeimininkai – „Aukso paukštės“ laureatai, Marcinkonių etnografinio ansamblio dainininkai, vadovaujami Rimutės Avižinienės.
Šiemet festivalį dalyvavimu ir toli pušų viršūnėmis nuaidėjusiu dainavimu pagerbė Veronika Pavilionienė. „Norėčiau, kad svarbius dalykus įsidėmėtute. Senose liaudies dainose niekada nebuvo žodžio „laisvė“. Nes lietuviai iš prigimties yra laisvi“.
Po marcinkoniškių į sceną lipo ir vieni už kitus smagiau dainavo, šoko ir muzikavo „Ratilai“ iš Vilniaus, „Žeiria“ iš Varėnos, „Nalšia“ iš Vilniaus, „Čiulbutė“ iš Ignalinos ir „Mėguva“ iš Palangos.
