Šiemet sukanka 100 metų, kai 1918 m. vasario 16-ąją atsikūrusi mūsų valstybė 1920 metų balandžio 15-ąją išrinko savo Atkuriamąjį Seimą. Tų metų gegužės 15-ąją jis pradėjo eiti tautos suteiktus įgaliojimus, kurdamas Lietuvos Respubliką kaip demokratinę valstybę. Bet kurios kitos tokios šalies valdžia, tokią datą minėtų, sutelkdama savo tautą, kaip neeilinį įvykį, nulėmusį čia gyvenančių žmonių likimus.
Deja, bet kiekviena Lietuvoje gyvenanti šeima, suprasdama šios datos reikšmingumą kaip savo pačių šventę, tikriausiai liko nusivylusi mūsų valdžios požiūriu į ją. Kaip, beje, ir valstybės nepriklausomybės atkūrimo 30-mečio minėjimu šių metų kovo 11-ąją. Ir nereikia savo neįgalumo ar nesugebėjimo vadovauti Lietuvos žmonėms dangstyti koronaviruso pandemija ir po jos skelbtu karantinu.
„Durnius“, kaip jį įvardijo vienas iš 1991 m. sausio 13-osios Parlamento gynybos vadų J. Gečas, tų apribojimų metu reprezentacinėje sostinės Vilniaus aikščių sugebėjo įrengti pliažą. Ir visa Seimo šachmatų „pėstininkų“ komanda su save karaliumi įsivaizduojančiu pirmininku Viktoru Pranckiečiu nesugebėjo to sustabdyti.
Išlikęs gyvas Medininkų žudynių liudininkas Tomas Šernas yra sakęs, kad 1991 metų sausio 13-ąją Vilnių gynė iš Lietuvos provincijos atvykę žmonės.
Ir dabar tik Lietuvos kaime, Varėnos rajone, Babriškėse, Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčioje jos klebonas, nedalyvaujant nė vienam dabartinės valdžios nariui, aukojo mišias už čia žuvusį Atkuriamojo Seimo narį Antaną Matulaitį. Nors žinia buvo išplatinta viešojoje erdvėje, Lietuvos ir Varėnos valdžios reakcija į tai buvo nulinė.
Reikia tik padėkoti Vyčio paramos fondo aktyvistams – Viliui Kavaliauskui, pirmajam krašto apsaugos ministrui Audriui Butkevičiui, generolui Česlovui Jezerskui bei dabartiniam Kauno Sąjūdžio vadovui Raimundui Kaminskui, kad, pilietinės pareigos vedami, pagamino ir A. Matulaičio atminimo medaliais apdovanojo tautos atmintį ir istoriją puoselėjančius žmones. Šiais medaliais apdovanoti varėniškiai: Rūta Averkienė, Eduardas Bartkevičius, Algimantas Bražionis, Vytautas Butkevičius, Pranciškus Čivilis, Romas Gimbutis, Valentas Jarmalavičius, Nerijus Kavaliauskas, Kęstutis Maksimavičius, Gintautas Miškinis, Laima ir Artūras Navickai, Romana Vaičkutė-Skliutienė, Saulius Vilbikas.
Šiemet rinkimų metai, kai lapkričio pabaigoje turėsime naują LR Seimą. Vis galvoju, kad esam protinga, darbšti tauta, kuri žmones vertina pagal nuveiktus darbus, o ne pagal „gražius“ žodžius. Ar sugebėsime atsirinkti? Juk net dabartinis Varėnos rajono meras, save įvardijantis istoriku, Algis Kašėta 1988 m. Varėnoje įvykusiame pirmajame Sąjūdžio mitinge ištarė žodžius: „Tauta, nežinanti savo praeities, visada lieka vaikais“. Duok, Dieve, mums išminties atskirti pelus nuo grūdų ir gudrų nuo protingo.
Gediminas Jakavonis
