Pasaulis yra chaotiškas, o gyvenimas – panašus į žaidimą kauliukais, nors pasaulyje veikia griežti dėsniai, kurie valdo viską – nuo atomų iki visatos.
Prof. Jonas GRIGAS
Jeigu gyvybės raida Žemėje pasikartotų, niekas nevyktų taip pat, kadangi evoliucija priklauso nuo atsitiktinumų. Mes nebūtinai vėl taptume žinduoliais, kurie išrado raštą, matematiką, išplėtojo mokslą ir technologijas.
Kvantinė fizika parodė, kad pasaulis yra net daugiau chaotiškas negu rodo biologija. Mūsų pasaulis yra begalinio žaidimo, pradedant Didžiuoju visatos sprogimu, kulminacija, žaidimo, kuris tęsiasi iki šiol. Išsigimsta demokratija, teisėtvarka ir teisingumas. Nuo prasmės atitrūkusių žodžių persotintas žmogus tapo kurčias medžių šlamesiui, upelio čiurlenimui, kitiems ir sau. Šaiposi vartojimo dievas, nugalėjęs kitus dievus. Atrodo, kad išvarytų iš rojaus Adomo ir Ievos sūnus Kainas, nužudęs savo brolį Abelį, amžiams pasėjo blogį ne tik tarp žydų.
Gedimino prospekte Vilniuje stovintis V. Kudirka kvietė vienybei „vardan tos Lietuvos“. Įdomu stebėti pro šalį šlubčiojančių senjorų, išdidžių bankininkų, ministrų ir energetikų, kurie „uždirba“ daugiau nei gauna geras būrelis pensininkų, vienybę. Jie skirtingai gyvena „vardan tos Lietuvos“.
Išsivadavę iš pseudosocializmo, grįžome į kapitalizmą, kuriam priskiriami klestėjimo ir skurdo mažėjimo nuopelnai. Gyvenimo kokybė tikrai tapo nepalyginamai geresnė nei buvo mūsų tėvų ir protėvių. Su dabartinėmis vidutinėmis lietuvio pajamomis, buitine technika, mobiliu telefonu, leidžiančiu susisiekti su bet kuo ir bet kur bei automobiliu mūsų protėviai būtų buvę neapsakomi turtuoliai.
Bet jeigu jūs leidžiate pinigus prašmatniems rūbams ir automobiliams, namams su daug miegamųjų, nors miegate tik viename, vis naujesniems televizoriams ir kompiuteriams, restoranams, brangioms atostogoms ir daiktams, kurių jums iš tikrųjų nereikia, jūs elgiatės kaip pabaisa, nes galėtute pinigais mažinti žmonių socialinę atskirtį. MO muziejų padovanojęs prof. V. Butkus sakė: „Puikuotis prabanga ir mokėti darbuotojams minimumą yra neetiška“.
Pasaulio chaotiškumą apibūdina Dalai Lamos mintys: „Mūsų namai vis didesni, o mūsų šeimos vis mažesnės. Turime daugiau patogumų, bet mažiau laiko. Vis daugiau mokslinių laipsnių, bet mažiau sveiko proto. Daugiau žinių, bet mažiau gebėjimų blaiviai spręsti. Daugiau specialistų, dar daugiau problemų. Daugiau vaistų, bet mažiau sveikatos. Nuvykome iki Mėnulio, bet mums sunku pereiti gatvę, kad šnektelėtume su kaimynu. Turime vis daugiau kompiuterių, skirtų saugoti ir kopijuoti informaciją, bet vis mažiau bendraujame tarpusavyje. Laimėjom kiekybę, tačiau pralaimėjom kokybę. Tai greito maisto, tačiau lėto įsisavinimo laikas. Spartaus augimo, bet žemos moralės laikas. Didelių pajamų, bet smulkmeniškų santykių laikas. Tai laikas, kai tiek daug už lango ir beveik nieko kambaryje…“.
Gyvename epochoje, kuri reikalauja iš mūsų atsakomybės, rimties ir apmąstymais pagrįstų darbų stabdant pasaulyje vykstantį dehumanizacijos procesą. Dabar daugelyje gyvenimo sričių mūsų elgesys neturi nei prasmės, nei logikos, o sukelia tik sumaištį ir susipriešinimą. Vieni einame prieš kitus. Mokslo ir kultūros žmonės susiskaldę dėl jų kritiško požiūrio į pasaulį. Taip vidinė intelektualaus pasaulio nedarna persikelia į visas sritis. Daugybė tyloje gimstančių mokslo ir meno reiškinių nepuošia blizgančių žurnalų viršelių.
Žmonių santykiuose trūksta tarpusavio supratimo. Daugelis pasmerkti vienatvei, daugeliui neegzistuoja moralinės vertybės, žmogui negalima primesti jokių gyvenimo normų, nurodinėti, kaip jam reikia elgtis. Tai kuria pasaulio chaotiškumą.
Žurnalistika turi maitinti ir reguliuoti viešąją dvasią, bet žurnalistai, sprendžiant pagal jų publikacijas, tapo viena mažiausiai išsilavinusių visuomenės klasių. Todėl viešojoje sąmonėje pasaulis šiandien atrodo apverstas aukštyn kojom. Kuo svarbesnis yra reiškinys, tuo mažiau apie jį rašo žiniasklaida, nes jo nesugeba suprasti. Tai ypač rodo 5G ryšių komentavimas.
Bendruomenės jėga yra jos gelmėje, valstybės pamatuose ir politikoje, ekonominių sprendimų išmintyje ir žmonių gerovę stiprinančių mechanizmų darnoje. Jei vyriausybė to neužtikrina, „patriotų pareiga yra apsaugoti savo šalį nuo jos vyriausybės“, – rašė Thomas Pane.
Tai ištrauka iš spaudai ruošiamos knygos „Pažinimo šaknys ir vaisiai.“