1990 m. pirmuosiuose demokratiniuose ir laisvuose, tačiau vis dar aneksijos sąlygomis vykusiuose rinkimuose išrinktos Aukščiausiosios Tarybos pagrindinis tikslas buvo parlamentiniu keliu panaikinti aneksiją ir viešai pareikšti, kad Lietuva yra nepriklausoma valstybė ir tęsia Lietuvos Respublikos valstybingumo tradicijas. Teisinis Lietuvos valstybės Nepriklausomybės atkūrimas buvo grindžiamas Lietuvos valstybės tęstinumo principu, kuris buvo išplėtotas į Aukščiausiąją Tarybą išrinktų Sąjūdžio deputatų darbo grupės parengtame penkių dokumentų rinkinyje, priimtame trečiajame Aukščiausiosios Tarybos posėdyje 1990 m. kovo 11 dieną. Šie penki Nepriklausomybės atkūrimo dokumentai tapo Nepriklausomybės atkūrimą grindžiančia teisine konstrukcija.
Dokumentų rinkinį sudaro:
Deklaracija „Dėl Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatų įgaliojimų“ (I-10);
Įstatymas „Dėl valstybės pavadinimo ir herbo“ (I-11);
Aktas „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“ (I-12)
Įstatymas „Dėl 1938 metų gegužės 12 dienos Lietuvos Konstitucijos galiojimo atstatymo“ (I-13);
Įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio Įstatymo“ (I-14).
Šioje publikacijoje rekonstruojama pirmųjų trijų Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo posėdžių chronologija, taip pat pristatomi 1990 m. kovo 11 d. priimti teisės aktai, parodomos jų tarpusavio sąsajos bei ryšys su prieškario Lietuvos Respublikos teisės aktais.
21 val. – prasidėjo pirmasis išrinktų Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatų posėdis
1990 m. kovo 10 d. 21 val. į pirmąjį posėdį susirinko pirmuosiuose per 50 okupacijos metų laisvuose ir demokratiniuose rinkimuose išrinkta Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba. Iki pirmojo posėdžio buvo išrinkti tik 133 iš 141 Aukščiausiosios Tarybos deputatų. Posėdžio dieną dar vyko pakartotinis balsavimas dviejose apygardose, jų rezultatai paaiškėjo tik baigiantis dienai. O aštuoniose apygardose pakartotiniai rinkimai buvo paskirti vėliau – balandžio 7-ąją.
Pirmąjį Aukščiausiosios Tarybos posėdį pradėjo 125 deputatai, tačiau vykstant posėdžiui į jį susirinko visi iki tos dienos išrinkti atstovai. Į antrąjį posėdį, kuris prasidėjo kovo 11-osios ryte, atvyko ir du kovo 10 dieną išrinkti deputatai.
Posėdžių salėje deputatai buvo susodinti pagal apygardas, sėdėjo ilgomis eilėmis salės parteryje, už jų dar liko vietos į posėdį pakviestiems Lietuvoje išrinktiems TSRS liaudies deputatams. Tribūnose sėdėjo posėdžio svečiai, tarp jų ir iš svečių šalių: iš JAV Juozas Kazickas, Romas Sakadolskis, Jonas Jurašas, iš Estijos Martas Tarmakas, taip pat Rusijos disidentas Sergejus Kovaliovas, Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovai, Sąjūdžio Seimo Tarybos nariai ir kiti svečiai.
Visi trys 1990 m. kovo 10 ir 11 dienomis vykę Aukščiausiosios Tarybos posėdžiai buvo tiesiogiai transliuojami per Lietuvos radiją ir televiziją. Pirmajame šios Aukščiausiosios Tarybos posėdyje buvo išrinkta ir patvirtinta Balsų skaičiavimo komisija, Mandatų komisija ir pirmosios sesijos sekretoriatas. Šio posėdžio metu vyko debatai dėl Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko rinkimo tvarkos. Kadangi Mandatų komisijai, turėjusiai patvirtinti deputatų įgaliojimus, baigti darbą reikėjo daugiau laiko, pirmasis posėdis, prasidėjęs 21 val. Vakare, baigėsi po dviejų valandų – apie 23 val., paskelbus, kad į kitą posėdį Aukščiausioji Taryba rinksis 1990 m. kovo 11 d. 9 val. ryto.
Posėdžiui pirmininkauja Respublikinės rinkiminės komisijos pirmininkas, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys akademikas Juozas Bulavas ir Respublikinės rinkiminės komisijos narys Vaclovas Litvinas. Dešinėje – pirmosios sesijos sekretoriato nariai, kairėje – Balsų skaičiavimo komisijos nariai.
23 val. – vyko Sąjūdžio remtų deputatų pasitarimas dėl Nepriklausomybės atkūrimo
Po pirmojo Aukščiausiosios Tarybos posėdžio Sąjūdžio remti deputatai, susirinkę į Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo salę, svarstė rytojaus, kovo 11 dienos, scenarijų ir parengtų teisės aktų projektų priėmimo tvarką. Telefonu buvo konsultuojamasi ir su Lietuvos diplomatinės tarnybos atstovais užsienyje. Po telefoninio pokalbio su Vašingtone buvusiu Stasiu Lozoraičiu, tuo metu ėjusiu Lietuvos pasiuntinybės Jungtinėse Amerikos Valstijose patarėjo pareigas, buvo galutinai nutarta Aktą „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“ skelbti 1990 m. kovo 11 dieną ir taip atkurti Lietuvos valstybės Nepriklausomybę. 1990 m. kovo 11 d. – atkurta Lietuvos valstybės nepriklausomybė
9 val. – buvo patvirtinti išrinktų Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatų mandatai
Mandatų komisijos pirmininkui deputatui Aloyzui Sakalui perskaičius pranešimą, Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba vienbalsiai pripažino 133 Lietuvos TSR Aukščiausiosios Taryba deputatų, išrinktų 1990 m. vasario 24, kovo 4, 7, 8 ir 10 dienomis, mandatus. Nuo šio momento Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba įgijo visas teises priimti teisės aktus.
15.30 val. – buvo išrinktas Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas
Apie 10 val. prasidėjo Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko rinkimai. Antrasis šio posėdžio darbas buvo susijęs su Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko veikla. Balsų dauguma buvo priimtas, dar išvakarėse svarstytas, įstatymas „Dėl Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos reglamento papildymo“, kuriuo buvo nustatyta Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko rinkimo ir atšaukimo tvarka. Į Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkus, į aukščiausią to meto šalies pareigybę, buvo iškeltos keturios kandidatūros: Romualdas Ozolas, Vytautas Landsbergis, Algirdas Mykolas Brazauskas ir Kazimieras Motieka. Dviem iš jų Romualdui Ozolui ir Kazimierui Motiekai atsisakius dalyvauti rinkimuose, dėl aukščiausiosios šalies pareigybės susirungė Algirdas Mykolas Brazauskas ir Vytautas Landsbergis. Po trumpos pertraukos, apie 11 val., abu kandidatai išdėstė savo programas, jiems teko pristatyti artimiausios ateities vizijas ir atsakyti į kitų deputatų klausimus. Po baigiamųjų abiejų kandidatų kalbų parlamento rūmų fojė, kur buvo pastatytos balsavimo kabinos ir balsadėžė, vyko slaptas balsavimas. Balsavimo procedūra ir balsų skaičiavimas užtruko apie pusantros valandos.
Visiems deputatams vėl susirinkus į posėdžių salę, prasidėjo trečiasis ir svarbiausias kovo 11 d. posėdis. Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas deputatas Saulius Razma paskelbė komisijos protokolą, kad 91 deputatui balsavus „už“, 42 balsavus „prieš“, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos pirmininku išrinktas Vytautas Landsbergis.
Pirmininkavimą trečiajam Aukščiausiosios Tarybos posėdžiui perima Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas Vytautas Landsbergis.