Elektromagnetinė grėsmė

0
56

Prof. Jonas GRIGAS

Gyvename nuostabioje planetoje Žemėje, tačiau mums nuolat gresia dideli gamtiniai pavojai – klimato kaita, ledynų tirpimas, asteroidų smūgiai, vulkanų išsiveržimai, žemės drebėjimai, kosminių spindulių pliūpsniai, o taip pat žmonių sukurti masinio naikinimo atominiai ir bakteriologiniai ginklai, pandemijos bei kibernetinės atakos. Žinoma, Lietuvai vulkanų išsiveržimai ir žemės drebėjimai tiesiogiai negresia, bet netiesiogiai jų pasekmes jaučiame. Gyvename informacijos amžiuje, kai informacija tapo brangesnė už auksą, o ji cirkuliuoja elektros laidais ir elektromagnetinėmis bangomis. Tarnauti sau pajungėme visą elektromagnetinį spektrą, sukūrėme nuo elektromagnetinių bangų priklausančią civilizaciją, kurią galima sužlugdyti vienu galingu elektromagnetiniu impulsu. Todėl visam pasauliui iškilo dar viena – elektromagnetinė grėsmė. JAV Oro pajėgų bazė Teksase jau ėmėsi priemonių saugoti savo šalį nuo elektromagnetinių impulsų (EMI). Kas jie yra ir kokia jų grėsmė?
EMI yra galingas elektromagnetinės energijos pliūpsnis, kuris gali kilti natūraliai arba būti sukeltas branduoliniais ginklais. Jis gali sužlugdyti nuo elektros priklausomas visuomenes.
„Vieno branduolinio ginklo sprogimu galima sugadinti visą Šiaurės Amerikos elektros tinklą. Jį sunaikinus, sugriūtų viskas. Nuo elektros priklauso viskas: elektronika, telekomunikacijos, transportas, net vandens tiekimas“, – sakė JAV gynybos analitikas Peteris Pry žurnalui „Live Science.“
Kodėl EMI toks pavojingas?
EMI yra galingas elektromagnetinės energijos impulsas, kuris veikia kaip milžiniškas judantis magnetas. Jo kintantis magnetinis laukas indukuoja stiprias elektros sroves elektros laiduose. Jos gali sudeginti visus elektronikos prietaisus ir elektros saugiklius.
Tokius elektros impulsus galima sukelti tyčia arba jie gali kilti natūraliai. Natūralūs EMI kyla, kai Saulė išmeta galingus plazmos srautus, kurie, atsklidę prie Žemės, labai padidina jos magnetinį lauką. Jei Saulė plazmą (jonizuotas dujas, kurių teigiamųjų ir neigiamųjų krūvių tankis beveik vienodas) išmeta staigiai, ji gali sukelti galingą EMI Žemėje. Paskutinį kartą tai atsitiko 1859 metais, bet tada dar nebuvo elektronikos, todėl tas impulsas sugadino tik daugumą kuriamo telegrafo tinklo.
Tyčinį EMI galima sukelti susprogdinus aukštai atmosferoje branduolinį ginklą. Jo paskleista spinduliuotė gali nuplėšti oro molekulių elektronus ir pagreitinti juos beveik iki šviesos greičio. Šie elektronai Žemės magnetiniame lauke sukurs galingą elektros srovę, kuri, savo ruožtu, generuos galingą EMI. Susprogdinus branduolinę bombą 300 kilometrų aukštyje galima sunaikinti didelės šalies visą elektronikos ir elektros infrastruktūrą“, – sakė P.Pry. Stovėdami apačioje mes net negirdėtume to sprogimo.
„JAV kariškiai turi raketų su mikrobangų EMI generatoriais, kuriuos galima panaudoti prieš tikslinius priešų taikinius. Tokius generatorius gali turėti įvairių šalių kariškiai ir net teroristų grupuotės. Atsidūrėme situacijoje, kai vienintelis asmuo, ginkluotas tokiais įrenginiais, gali sugriauti mūsų civilizacijos didžiausių didmiesčių technologijų bokštus“, – sakė P. Pry.
Anot P. Pry, svarbiausių elektros įrenginių apsauga nuo elektromagnetinės grėsmės Faradėjaus kameromis (iš laidžių medžiagų pagamintais korpusais blokuojančiais išorinius elektrinius laukus) JAV kainuotų nuo 2 iki 4 milijardų dolerių.
Tai ar reikia jaudintis?
EMI grėsmė nėra išspręsta. 2019 metų JAV Elektros energijos tyrimų instituto ataskaitoje rašoma, kad toks išpuolis sunaikintų nedidelės šalies elektronikos ir elektros įrenginius, bet nesunaikintų didelės šalies visos elektros infrastruktūros.
Alabamoje (JAV) esančio Auburno universiteto Kibernetinės ir kritinės infrastruktūros saugumo instituto direktorius Frank Cilluffo pastebėjo, kad nors EMI ataka būtų pražūtinga šaliai, taikos metais ji mažai tikėtina. Yra pigesnių ir mažiau pastebimų būdų pasiekti panašių tikslų. Tai kibernetinės atakos, galinčios sunaikinti šalies infrastruktūrą, įskaitant elektros tinklus, suardyti kosminius ryšius, GPS sistemą, nuo kurios šiuolaikinė visuomenė taip priklauso. Tačiau kurti apsaugą nuo EMI yra prasminga, nes bet kada gali smogti galinga geomagnetinė audra, panaši į 1859 m. rugsėjo 1–2 d. Carringtono audrą, kai Saulės masės išsiveržimas smogė Žemės magnetosferai ir sukėlė didžiausią užregistruotą geomagnetinę audrą Žemėje, kurios galia prilygo 10 milijardų atominių bombų sprogimui atmosferoje, – sakė Cilluffo žurnalui „Live Science.“ Niekas nėra tikras, kad galinga geomagnetinė audra nepasikartos elektromagnetinei spinduliuotei jautrios elektronikos ir informacinių technologijų valdomame amžiuje.

Palikti atsiliepima

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia