Be pagarbos praeičiai nebus ateities

0
102

Šeštadienį, gegužės 15 d., minint Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną, Lietuvos kariuomenė organizavo karinės technikos žygį per Pietų Lietuvą – Lazdijuose ir Varėnoje. Žygio metu miesto centre paminėtas partizanų atminimas, o po jo Varėnos kultūros centre vyko kitas renginys, kurio metu buvo įteiktos Adolfo Ramanausko–Vanago premijos šių metų laureatui partizanui Juozui Jakavoniui–Tigrui ir praėjusių metų laureatui profesoriui dr. Kęstučiui Kazimierui Girniui. Ženkliukai „Lietuvos laisvės gynimui – 30“ įteikti laisvės gynėjams, prieš trisdešimt metų budėjusiems Lietuvos Respublikos Parlamente ir neramiomis sausio dienomis, ir po to, iki Rugpjūčio pučo

Eglė Ražytė

Galinga technika ir jautrūs žodžiai

Šeštadienį popiet, truputį pavėlavusi galinga karinės technikos su Lietuvos ir NATO vėliavomis vilkstinė pasiekė Varėnos centrą, kur jų nekantriai laukė varėniškiai ir miesto svečiai. Jie turėjo retą  galimybę iš arti apžiūrėti šiuolaikinę karinę techniką, aikštėje nusileidusį karinį malūnsparnį, taip pat ir parodas miesto centre. Jaunimas ir vaikai noriai ropštėsi į karinius automobilius, fotografavosi su lietuviais ir NATO kariškiais.

Prie savivaldybės buvo pakeltos Lietuvos valstybės, istorinė heraldinė ir NATO vėliavos, sugiedotas Lietuvos himnas, tylos minute pagerbti partizanai ir visi kovotojai už Lietuvos laisvę ir padėtos gėlės prie kankinių kryžiaus partizanams atminti.

Į renginį atvyko daug garbingų svečių: krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys, Vyčio Kryžiaus ordino kavalierius, J. E. arkivyskupas Gintaras Grušas, partizanas Juozas Jakavonis–Tigras ir kt.

Renginį pradėjo partizanai rekonstruktoriai iš karo istorijos klubo „Partizanas“, įžengę į aikštę. Vienas jų, apsirengęs rekonstruota Lietuvos rezistento, Laisvės kovos karžygio Juozo Lukšos–Daumanto, kurio gimimo šimtmetį šiais metais švenčiame, uniforma, Lietuvos kariuomenės reprezentaciniams Garbės sargybos kuopos kariams iškilmingai įteikė Lietuvos valstybės vėliavą. Ją kartu su istorine heraldine ir NATO vėliava, giedant Lietuvos himną, buvo iškeltos šalia savivaldybės. Renginį vedęs aktorius Gintaras Mikalauskas paskelbė, kad minint Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną, prisiminti ir pagerbti visi partizanai, kovoję Algimanto, Dainavos, Didžiosios Kovos, Kęstučio, Prisikėlimo, Tauro, Vyčio, Vytauto ir Žemaičių apygardose. Jų atminimą pagerbus tylos minute, Garbės sargybos kariai išnešė gėles ir padėjo jas prie mieste esančio kryžiaus partizanams atminti.

„Mes visi kartu ir esame NATO kariuomenė, kuri pasirengusi ginti savo valstybę, žmones, tačiau tam reikalingas žmonių pasitikėjimas, o ši diena ir vienija kariuomenę su visuomene. Dabar mes matome tik mažą kariuomenės ir sąjungininkų fragmentą, bet ji pakankamai moderni, kad galėtų atremti šiuolaikines grėsmes“, – sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, kreipdamasis į susirinkusiuosius Partizanų pagerbimo kariuomenės ir visuomenės vienybės dienos šventėje Varėnoje.

Ministras kartu prisiminė, kad už Lietuvą paaukojusių savo gyvybę žmonių skaičius yra nepaprastai didelis, o šiame krašte tūkstančiai dalyvavo rezistencijoje, rėmė ją. „Ši diena geriausias simbolis ir prisiminimas tiems, kurie padėjo galvas už Lietuvą“, – pabrėžė A. Anušauskas.

Sustojimų metu buvo  prisiminti ir kovotojai už Lietuvos laisvę: pagerbiant šiais metais 100-metį galėjusiį minėti žuvusį partizanų vadą Juozą Lukšą – Daumantą, karo istorijos klubo „Partizanas“ narys, vilkintis tiksliai atkurta partizano Juozo Lukšos uniforma, perdavė  vėliavą šiuolaikiniams Lietuvos kariams. 

„Kariuomenė ir visuomenė – drįstu sakyti – esame viena. Mus vienija Tėvynė – mūsų namai, kuriuos esame pasiryžę saugoti ir ginti. Ir visai nesvarbu, kokiais būdais. Istorija parodė ir išmokė, kad nėra netinkamo būdo kovoti už laisvę. Svarbiausia – bendra dvasia ir ryžtas. Šį regioną kariniam žygiui pasirinkom ne veltui – čia kilę garsūs partizanų vadai, kurių sprendimai ir veiksmai, įtaka ir motyvacija nuvilnijo daug plačiau nei pietinė Lietuva. Taip šiandien jų vardas nuvilnijęs ne tik Lietuvoje, bet žinomas pasauliui,“ – sakė Lietuvos kariuomenės  vadas gen. ltn. Valdemaras Rupšys.

Su prasminga švente susirinkusius pasveikino ir už ją dėkojo Vyčio Kryžiaus ordino kavalierius, partizanas Juozas Jakavonis–Tigras. „Sveikinu jus, broliai kariai, linkiu, kad jūs tarnautumėte, kaip ir mes tarnavom Lietuvai, nors žinojom, kad dauguma iš mūsų žūsim. 1944 m. ir aš pasižadėjau, kad neisiu į sovietinę armiją, o tarnausiu partizanų gretose“. Renginio dalyvius taip pat sveikino ir Varėnos r. savivaldybės meras Algis Kašėta, kuris džiaugėsi sulaukęs tokių svečių, taip pat prisiminė iškiliuosius Lietuvos pokario partizanų vadus Vanagą ir Kazimieraitį, taip pat ir 1920-aisiais, kovose su lenkais prie Varėnos geležinkelio stoties žuvusį pirmąjį lietuvių karo lakūną Juozą Kumpį. „Linkiu Lietuvos kariams puoselėti gražias tradicijas ir laikyti aukštai iškėlus Lietuvos vėliavą:, – sakė A.Kašėta.

Po sveikinimo kalbų nuaidėjo pagarbos ir atminimo salvės Lietuvos valstybei, Lietuvos kariuomenei, Lietuvos kariuomenės ir visuomenės vienybei, o Lietuvos kariuomenės Garbės kuopos kariai, reprezentuojantys sausumos, oro ir jūrų pajėgas atliko parodomąją programą.

Lietuvos kariuomenės orkestras padovanojo muzikinį sveikinimą visiems, dalyvavusiems Lietuvos kariuomenės žygyje per Pietų Lietuvą.

Karinės technikos žygyje dalyvavo daugiau nei 20 Lietuvos kariuomenės ir NATO sąjungininkų technikos vienetų. Žygio metu koloną suformavo naujausia Lietuvos kariuomenės ir šiuo metu mūsų šalyje dislokuotų sąjungininkų technika: pėstininkų kovos mašina „Vilkas“, savaeigė lauko artilerijos haubica PzH 2000, vokiečių kovos mašina „Boxer“, Belgų kovos mašinos „Piranha“, šarvuotos žvalgybos mašinos, visureigiai ir kita technika.

Tradicija kartą per metus švęsti kariuomenės ir visuomenės dieną yra kilusi iš tarpukario Lietuvos, šios šventės paprastai vyksta trečiąjį gegužės savaitgalį. Atkūrus nepriklausomybę Lietuvoje ši šventė atgaivinta 1993 metais ir kasmet vyksta vis kitame Lietuvos regione.

Įteiktos Adolfo Ramanausko–Vanago premijos ir pagerbti Sausio 13–osios laisvės gynėjai

Renginys Varėnos kultūros centre prasidėjo vyro ansamblio „Ugniavijas“ atliktu Dzūkų partizanų himnu. Po jo tylos minute buvo pagerbti visi Lietuvos sūnūs ir dukros, žuvę už Tėvynės laisvę.

Rajono meras Algis Kašėta, pristatydamas Adolfo Ramanausko–Vanago premijos nominantus, pažymėjo, jog abu jie – išskirtinės asmenybės, daug prisidėję prie kovos už Lietuvos laisvę.

Adolfo Ramanausko–Vanago skyrimo premijos pirmininkas, Varėnos rajono savivaldybės tarybos narys Valdas Kukulskis paskelbė Vanago premijos laureatus. Jiems buvo įteiktos premijos, padėkos ir puokštės gėlių.

Kęstučiui Kazimierui Girniui Vanago premija buvo įteikta už kūrinius, skatinančius visuomenės pilietiškumą, istorinę atmintį, skiepijančius meilę ir ištikimybę Lietuvai. Laureatas, atsiimdamas apdovanojimą, prisiminė, kas jį paskatino domėtis partizaninio karo istorija bei parašyti knygą „Partizanų karas Lietuvoje“. 

Partizanui Juozui Jakavoniui–Tigrui Vanago premija buvo įteikta už resistencinės (partizaninės) veiklos, jos viešinimo ir patriotinio ugdymo nuopelnus. Garbaus amžiaus partizanas pažymėjo, jog tai, ką jis patyrė ir kokia buvo tikroji pokario istorija, aprašė knygoje „Šalia mirties“. Jis sakė, jog ir dabar visiems apsilankantiems jo sodyboje pasakoja, kokia sunki kova už Lietuvos laisvę.

Apie neįkainojamą partizanų auką kalbėjo ir renginyje dalyvavusi A. Ramanausko–Vanago dukra Auksė Skokauskienė.

Vėliau buvo įteikti ženkleliai ir padėkos Sausio 13–osios laisvės gynėjams.

Vienas iš Sausio 13–osios gynėjų Gintautas Miškinis visų gynėjų vardu padėkojo už pagerbimą.

Po „Ugniavijo“ patriotinių dainų jautria gaida nuskambėjo teatro „Labas“ spektaklis „Miško seserys“, kuriame teatro kūrėjos Vitalija Mockevičiūtė ir Neringa Varnelytė partizaninę kovą perteikė joje dalyvavusių moterų: ryšininkių, motinų, seserų, mylimųjų – akimis ir lūpomis. To laiko dvasią puikiai iliustravo folkloro muzikantų Dariaus Mockevičiaus bei Pauliaus Kovalenko atliekamos partizanų dainos dzūkiškai.

Kultūros centro fojė veikė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus parengta fotografijų paroda „Vanagas su vanagėliais“.

Pagerbiant legendinio Pietų Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko–Vanago asmenybę, premiją 2018 m. rugpjūčio 28 d. įsteigė Varėnos rajono savivaldybės taryba. A. Ramanauskas–Vanagas savo partizaninės kovos kelią pradėjo ir didžiąją jo dalį praėjo Varėnos krašte.

Pirmoji Adolfo Ramanausko-Vanago premija komisijos sprendimu įteikta Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Memorialinio departamento direktoriaus pavaduotojui Eugenijui Peikšteniui, istorikui, buvusiam Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Genocido aukų muziejaus darbuotojui Dariui Indrišioniui, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto docentui Gintautui Vėliui ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Memorialinio departamento Atminimo programų skyriaus vyriausiajam istorikui Daliui Žygeliui už iniciatyvas ieškant ir atrandant A. Ramanausko-Vanago palaikus.

Antroji premija įteikta buvusiam politiniam kaliniui Vytautui Kaziulioniui, kurio pastangomis buvo surasti ir garbingai perlaidoti apie šešiasdešimties partizanų palaikų, įamžinta daugybė kovotojų žuvimo vietų, iškalti jų vardai paminklų granite, organizuotas Laisvės kovų ir kančių konkursas moksleiviams ir atlikta daug kitų partizanų pagerbimui skirtų darbų.

Adolfo Ramanausko–Vanago premijos dydis – vienas tūkstantis eurų. Ji skiriama kiekvienais metais siekiant skatinti Lietuvos visuomenę puoselėti Lietuvos laisvės idėją, branginti ir įamžinti  kovotojų už Lietuvos laisvę atminimą, reikšti ir įgyvendinti pozityvias idėjas, puoselėjančias ir ugdančias visuomenės pilietiškumą. Premija bus teikiama kiekvienais gegužės mėnesį, minint Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną Varėnoje arba Merkinėje.

Palikti atsiliepima

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia

Rekomenduojami video

Taip pat skaitykite: