Prof. Jonas GRIGAS
2000-ųjų pradžia nebuvo tinkama naujoms technologijoms dėl Y2K klaidos panikos. Laimei kompiuteriai nesutriko ir atsirado naujos technologijos, kurios keitė kultūrą, politiką ir ekonomiką.
Išmanusis telefonas sukėlė žmonių bendravimo ir kūrybos revoliuciją. Nėra nė vieno gyvenimo aspekto, kurio nepaveikė nuolat veikiantis interneto ryšys, niekada jūsų nepaliekantis fotoaparatas ir kompiuteris su galinga apdorojimo galia kišenėje. 2000-ieji buvo mobiliųjų ryšių ir socialinių tinklų era, keičianti mūsų kultūrinį, politinį ir socialinį klimatą.
Marko Zuckerbergo „Facebookas“ ne tik sustiprino socialinių tinklų monopoliją, bet ir prarijo besikuriančius konkurentus socialinės žiniasklaidos erdvėje. „Facebookas“ dabar kasdien pasiekia daugiau nei 2 milijardus žmonių. Jis nustatė mūsų bendravimo būdą ir paskelbė naują ryšio erą.
2007–2008 m. finansų krizė žlugdė įmones, vyriausybės gelbėjo bankus trilijonais dolerių, o žmonės ieškojo geresnės finansų sistemos. 2009 m. atsirado „elektroninė pinigų sistema“ – bitkoinas. „Bitcoin“ dar nėra mokėjimo rūšis, dar negali pertvarkyti pasaulio ekonomikos ir gali praeiti dar 10 metų, kol bus realizuotas tikrasis jo potencialas.
2005 m. balandžio 23 d. Jawedas Karimas įkėlė į „YouTube“ vaizdo įrašą ir sukūrė vaizdo įrašų bendrinimo svetainę. Po daugiau nei metų „Google“ nusipirko svetainę už 1,65 mlrd. dolerių. Dabar kiekvieną minutę „YouTube“ skelbiama šimtai valandų vaizdo įrašų.
Arthuras C. Clarke’as teigė, kad „bet kokia pažangi technologija panaši į magiją“. Nėra nieko magiškesnio, kaip 21-jo a. galimybė akimirksniu susisiekti su informacija ir žmonėmis kitame pasaulio krašte.
Amžiaus pradžioje atsirdo 2G, po to 3G, o po maždaug 10 metų – 4G ryšys. Kiekvienas dešimtmetis pasižymėjo naujais judriojo ryšio spartos ir patikimumo laimėjimais. Mobilieji ryšiai keitė pasaulį. Beveik kiekvienas svarbiausias technologijos proveržis šiame amžiuje – socialinė žiniasklaida, tiesioginis dalijimasis nuotraukomis, žurnalistika ir visa kita – rėmėsi duomenų pedavimu. Atsirandantis 5G ryšys kelia diskusijas, ar jis dėl labai padidėsiančios žalingos elektromagnetinės spinduliuotės nepadarys daugiau žalos, nei atneš naudos.
Virtuali realybė. Nuo pat pirmųjų stereoskopų žmonės džiaugėsi galimybe išnykti kituose pasauliuose. Virtualios realybės ausines išstūmė kompiuteriai, jie sukuria pasaulius, kuriuose žmonės mielai leidžia laiką. Dabar dėmesys krypsta į išplėstąją realybę. Ji leidžia informaciją užkloti ant realaus pasaulio, o ne nukreipti žmones į virtualų pasaulį. Ji gali pakeisti mūsų sąveikos su pasauliu būdą.
Kvantinis skaičiavimas dar nevyksta, bet tyrėjai skelbia pasiekę „kvantinę viršenybę“ atlikdami operacijas, kurių neįmanoma atlikti net superkomputeriais. Jie bus neįsivaizduojamai greiti ir atliks darbą, kuris niekada nebuvo įmanomas. Tai atvers naujas galimybes sveikatos tyrimams ir moksliniam pasaulio supratimui, padės kurti kvantį šifravimą.
Atsiranda daiktų internetas, kai beveik visi namų įrenginiai bus prijungti prie interneto: namai taps išmanieji, su namų prietaisais bendrausime balsu. Bet kils rūpestis, ar saugu patikėti valdyti savo namus įrenginiams internete, kai šie įrenginiai gali sugesti, juos gali pagrobti įsilaužėliai, kai gali dingti elektra? Ar turėtume leisti interneto gigantams dėti visokius prietaisus į mūsų namus?
Pasikeitė muzikos klausymo ir filmų žiūrėjimo būdas, atsirado naujų būdų kurti jų turinį. Vaizdo transliacijos per „Facebooką“, „Twitter“ ir „YouTube“ suteikia žmonėms prieigą prie visko, pradedant gatvių mitingais ir baigiant raketų leidimu. Augant informacijos srautui internete, auga ir piratavimas.
Kosmoso tyrimams sukurtos daugkartinio naudojimo privačios komercinės raketos. „SpaceX“ skraidina astronautus į Tarptautinę kosminę stotį, ruošiasi skraidinti į Mėnulį ir Marsą.
Prireikė apie 50 metų, kol automobilis išstūmė pagrindinę transporto priemonę arklį ir vežimą, tačiau atsirado naujos transporto priemonių revoliucijos – elektromobiliai ir savivaldžiai automobiliai. Naujausi akumuliatoriai leis elektromobilį įkrauti vos per 10 minučių. Savivaldžių automobilių pažanga dar drastiškesnė. „Tesla“ ir „Volvo“ savivadžiai automobliai važinėja miestų gatvėmis ir užmiesčių keliais.
Futuristas Ray Kurzweilas 2005 m. knygoje „The Singularity is Near“prognozuoja, kad 2045 metais dirbtinis intelektas (DI) pranoks žmogiškąjį ir toliau tobulės nekontroliuojamu greičiu, lemdamas žmogaus eros pabaigą. Kurzweilas bendrovėje „Google“ kuria žmogaus lygio DI. „Google“ 2014 m. įsigyta „DeepMind“ yra pirmaujanti pasaulyje DI įmonė. Prie Kurzweilo prisijungia kiti šviesiausi protai, perspėdami apie DI keliamą žmonijai egzistencinę grėsmę.
„Amazon“ buvo pirmoji internetinė parduotuvė, siūlydama galimybę internetu nusipirkti beveik viską. Dabar inernetinė prekyba klesti pasaulyje.
„Skype“ suteikė galimybę žmonėms tarpusavyje bendrauti vaizdo ir garso ryšiu.
Vikipedija suteikė pasauliui nemokamą ir lengvai prieinamą informaciją. Jimmy Waleso 2003 m. įkurta „Wikipedia“ yra internetinė enciklopedija, ją kuria vartotojai, ji auga neįsivaizduojamu greičiu. Vien anglų kalba šiame informacijos šaltinyje yra daugiau nei 5 milijonai nemokamų ir lengvai prieinamų straipsnių.
Robotika. 2000 m. pasauliui buvo pristatytas bendrovės „Honda“ humanoidinis robotas „Asimo.“ Jis sugeba atlikti triukus, kurių dauguma žmonių negali padaryti. Per du dešimtmečius atsirado milijonai įvairių robotų. Dabar juos galima valdyti nuotoliniu būdu realiu laiku. 21-jo a. pradžioje padaryta pažanga atveria kelią žmonijos vardu robotams tyrinėti kosmosą.
Biometrija ir stebėjimas. Georgeo Orwello knygoje „1984 m.“ pranašiškas perspėjimas, kad „Didysis brolis tave stebi“ atrodo naivus. Miestų gatvėse ir namuose vaizdo kameros viską stebi, tačiau technologijų invazija daug labiau paplitusi. Klausymosi prietaisus ir fotoaparatus nešiojame kišenėse tikėdamiesi, kad mūsų gyvenimas bus patogesnis. 2010 m. „Facebook“ įkūrėjas Markas Zuckerbergas paskelbė, kad privatumo amžius baigėsi, kad privatumas nebėra „socialinė norma“, ir tai patvirtina milijardai žmonių jo socialiniame tinkle. Tačiau veido atpažinimo programinės įrangos atsiradimas kelia protestus prieš privatumo eroziją.
Visada prieinami žemėlapiai. 2000-ųjų technologinė plėtra lėmė, kad „Google“ žemėlapiai padarė kiekvieną pasaulio dalį matomą iš viršaus. Turime daug informacijos apie tai, kur esame ir kur judame, apie ką ankstesnės kartos negalėjo įsivaizduoti.