Kodėl valdantieji nenori į tarybą įsileisti rajono gyventojų ir išklausyti jų problemų? Bijo žmonių, kurie juos išrinko, ar tingi dirbti?
Romana Vaičkutė
Gyventojai turėtų galimybę viešai išsakyti problemas
Gegužės pabaigoje vykusiame rajono tarybos posėdyje Opozicija pateikė sprendimo projektą, kuriuo siūloma per rajono tarybos posėdžius leisti rajono gyventojams teikti savo pasiūlymus.
Šiuo projektu buvo siūloma pakeisti Varėnos rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamentą, patvirtintą Varėnos rajono savivaldybės tarybos 2015 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. T-VIII-89 „Dėl Varėnos rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento“, ir 15 punktą išdėstyti taip: „15.Be kviestųjų asmenų ir asmenų, su kuriais yra susijęs svarstomas klausimas, posėdžiuose taip pat gali dalyvauti įmonių, įstaigų, organizacijų ir gyventojų atstovai. Kiekvieno Savivaldybės tarybos posėdžio pabaigoje skiriamas laikas gyventojų pasisakymams. Kiekvienas asmuo, ne vėliau kaip prieš 24 val. iki posėdžio pradžios užsiregistravęs Savivaldybės administracijos Bendrajame skyriuje, turi teisę iki 5 minučių pasisakyti Savivaldybės bendruomenei aktualiu klausimu. Savivaldybės tarybos posėdžio metu dėl pasisakymo turinio nediskutuojama. Atitinkami Komitetai kartu su Administracijos direktoriumi išnagrinėja pateikto pasisakymo turinį ir teisės aktų nustatyta tvarka pateikia atsakymą gyventojui (jeigu pasisakymo turinys to reikalauja) bei artimiausiame Savivaldybės tarybos posėdyje informuoja Tarybos narius apie nagrinėjimo rezultatus. Kai posėdyje svarstomas su valstybės, tarnybos ar komercine paslaptimi susijęs klausimas, savivaldybės tarybos sprendimu gali būti surengtas uždaras posėdis, kuriame dalyvauja tik tarybos nariai ir posėdį aptarnaujantys savivaldybės administracijos darbuotojai.“ 2. Nustatyti, kad šis sprendimas įsigalioja 2021 m. birželio 1 d.“. Pasirašo Varėnos rajono savivaldybės tarybos nariai: Povilas Saulevičius, Martynas Katelynas, Algis Miškinis, Vidas Mikalauskas, Angelė Malinovskienė, Daiva Tamulevičienė, Jaunius Grikšas, Marijonas Čapkovskis, Ąžuolas Kuprys.
Kam to reikia?
Aiškinamajame rašte teigiama, kad pagrindiniai principai, kuriais grindžiama vietos savivalda, yra:
Savivaldybės gyventojų dalyvavimas tvarkant viešuosius savivaldybės reikalus. Savivaldybė informuoja vietos gyventojus apie savo veiklą, sprendimų projektus, priimtus sprendimus ir sudaro sąlygas vietos gyventojams tiesiogiai dalyvauti planuojant ir įgyvendinant savivaldybės sprendimus;
Veiklos skaidrumas. Savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla turi būti aiški ir suprantama savivaldybės gyventojams, kurie tuo domisi, jiems sudaromos sąlygos gauti paaiškinimus, kas ir kodėl daroma;
Reagavimas į savivaldybės gyventojų nuomonę. Savivaldybės gyventojai ar jų atstovai turi teisę susipažinti su savivaldybės institucijų sprendimų projektais ir priimtais sprendimais, gauti viešus ir motyvuotus atsakymus į pareikštą nuomonę apie savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų ar atskirų valstybės tarnautojų darbą.
Šie principai kol kas nėra pilnai įgyvendinti, nes gyventojai, norintys pasisakyti aktualiais klausimais, turi gauti daugumos tarybos narių pritarimą ir priklauso nuo politikų valios. Pakeitus dabar galiojantį Reglamento 15 p., atsirastų galimybė visiems Varėnos rajono gyventojams tarybos posėdžio metu viešai išsakyti problemas, o savivaldybės administracija ir taryba, apsvarsčiusi gyventojų pateiktas problemas ar klausimus, parengtų atitinkamus sprendimus.
Apie tai tarybos posėdyje kalbėjo ir tarybos narys Povilas Saulevičius, pristatęs šį sprendimo projektą.
Valdantieji buvo nusistatę priešiškai
Jau komitetuose šį projektą valdančiosios daugumos atstovai vertino skeptiškai: Rasa Tamulienė siūlė taryboje nedaryti bėdų turgaus, o Varėnos PSPC direktoriaus pavaduotojas Saulius Ivanauskas buvo įsitikinęs, kad taryboje nereikia Haid parko1.
Tarybos posėdyje Algis Kašėta pasisakė aiškiai prieš: „Tarybos posėdžiai nėra skirti debatams ir gyventojų nuomonių išsakymui. Tarybos posėdžiai yra skirti priimti projektų sprendimams ir visi principai, kuriais grindžiama vietos savivalda, yra įgyvendinta kitais Vietos savivaldos įstatymo punktais, kuriuose taip pat yra nustatyta gyventojų priėmimo tvarka, ir teikiamų pareiškimų ir skundų tvarka, taip pat tokiu būdu užtikrinamas bendravimas su gyventojais, jiems aktualiais klausimais. Aš iš savo praktikos šešių metų mero poste galiu pasakyti, kad nesu sulaukęs nei vieno gyventojo pasiūlymo ar skundo dėl to, kad nebūtų galimybės bendrauti su tarybos nariais.“
Tad Opozicijos teiktas projektas buvo atmestas, valdančiajai daugumai nubalsavus „prie“. Kyla klausimas: ar tik šis projektas neįtiko, ar iš principo neįtiks ir bet koks kitas, kurį pateiks Opozicija, nors meras ir ragina juos teikti konkrečius pasiūlymus?
Bijo žmonių, kurie juos išrinko, ar tingi dirbti?
Baigiantis posėdžiui, tarybos narys Martynas Katelynas pateikė pareiškimą, kuriame apibendrino situaciją: „Šiandien svarstėme rajono Tarybos reglamento pakeitimą, reikalingą ne opozicijai, ne valdantiesiems ar administracijai, o eiliniams rajono gyventojams, kurių rūpesčiai ir problemos dažnai būna ignoruojamos. Karantino metu ši problema tik paaštrėjo. Nuolatos girdime nusivylimą gyventojų balsuose, kai šie visiškai pelnytai priekaištauja, kad beveik neįmanoma susisiekti nei su meru, nei su administracijos direktoriumi. Projekto esmė buvo labai paprasta – rajono gyventojai, iš anksto užsiregistravę, po tarybos posėdžio galėtų pristatyti savo turimą problemą, o tarybos nariai išklausę per mėnesį laiko kartu su administracijos direktoriumi ir atitinkamais komitetais išnagrinėja kreipimąsi, pateiktų išvadą apie galimus problemos sprendimus. Tokio projekto įgyvendinimo pavyzdys jau matomas Vilkaviškio rajone, tad nebūtume pirmieji jį išbandę. Juo labiau, kad dabartinis reglamentavimas neužtikrina galimybių pasisakyti visiems rajono gyventojams. Pagal dabar galiojančias reglamento nuostatas pasisakyti gali tik susiję su tą dieną svarstomais projektais asmenys, o ir tai padaryti pavyksta tik merui leidus. Pavyzdžių, kai norintiems pasisakyti tai nebuvo leista, toli ieškoti nereikia. Kai administracijos direktorius pašalino aplinkosaugos pareigūną iš ekstremalių situacijų komisijos ir pastarasis norėjo pasisakyti rajono tarybos posėdžio metu, meras jam tokios galimybės nesuteikė. Iš balsavimo rezultatų akivaizdu, kad tokia situacija tęsis ir toliau. Valdantiesiems Varėnos rajono gyventojų rūpesčiai neaktualūs ir neįdomūs. Jau iš svarstymo komitetuose buvo praktiškai akivaizdu, kad ne tik rajono valdžia tokių siūlymų nepalaiko, bet ir eiliniai tarybos nariai, kurių pasisakymai kartais atrodo, kaip iš fantastikos srities. Išklausius tuos pasisakymus, peršasi kelios galimos išvados: tarybos nariai bijo tų, kurie juos išrinko, o gal paprasčiausiai tingi dirbti. Pavyzdžiui, Kaimo reikalų komitete skambėjo raginimai diskutuoti dar du mėnesius, tobulinti ir tada priimti sprendimą, Švietimo reikalų komitete skambėjo pasiūlymas nepadaryti bėdų turgaus, o Sveikatos komitete iš valdančiųjų girdėjosi savigyra, kad štai, labai drąsūs tie, kurie balsuoja prieš projekto priėmimą. Belieka tik tikėtis, kad tokius išsisukinėjimus paskui įvertins tie patys rinkėjai, kuriems šiandien nebuvo suteikta galimybė turėti platformą išsakyti aktualioms rajono problemoms.
P.S. Ką turėjo omenyje S.Ivanauskas sakydamas, kad Haid parko taryboje nereikia? Matyt tai, kad jis garsėja kaip viešųjų kalbų sakymo vieta. Skaitytojams pateikiame Wikipedijos paaiškinimą apie Haid parką.
1Hyde Park (Haid Párkas), vienas didžiausių karališkųjų parkų Londone. Užima 142 ha plotą. Jungiasi su Kensingtono sodais (juose yra Didžiosios Britanijos karališkosios šeimos rezidencija Kensingtono rūmai). Garsėja kaip viešųjų kalbų sakymo vieta.
1536 Henrikas VIII Hyde Parko teritoriją įsigijo iš Westminsterio vienuolyno ir naudojo ją elnių medžioklei, iškasė tvenkinį jiems girdyti. Jokūbas I medžioklę apribojo. Karolis I teritorijoje ėmė kurti parką (1637 atvertas visuomenei). 1665 per Didįjį Londono marą (1664–66) daug Londono gyventojų apsistojo parke siekdami išvengti užkrato. 18 a. 4 dešimtmetyje Jurgio II žmona Karolina inicijavo parko atnaujinimą ir dar vieno tvenkinio (11,34 ha) iškasimą. Ilgainiui parkas tapo valstybinių švenčių minėjimo vieta (1814 buvo švenčiama Napoleono karų pabaiga, vėliau – Elžbietos II vadovavimo jubiliejai). 1851 parke vyko pirmoji Pasaulinė paroda. 1866 parke per Reformų lygos demonstraciją įvyko jos narių ir policijos susirėmimas. 1872 tuometis Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas įteisino susirinkimų rengimą parke. Įkurtas vadinamasis Kalbėtojų kampas, jis tapo masinių demonstracijų (pvz., už taiką, moterų teises, reformas, prieš karą) vieta, čia žmonėms leista nevaržomiems sakyti kalbas bet kuria tema. Nuo 20 a. antros pusės parke t. p. rengiami koncertai, pramoginiai renginiai.