Skaudi sukaktis

0
3

Šiemet sukanka 80 metų, kai buvo įvykdytas pirmasis masinis gyventojų trėmimas iš Lietuvos į tolimuosius SSRS kraštus

Trėmimai – vienas iš skaudžiausių Lietuvos Respublikos istorijos laikotarpių, kai Lietuvos piliečiai prievarta buvo iškeldinti iš savo namų ir išvežti į atšiauriausius Rusijos rajonus. Pirmosios masinės Lietuvos gyventojų represijos įvyko 1939 m. rugsėjo–spalio mėn., kuomet SSRS kontroliavo karine jėga užimtą Vilniaus kraštą. Tuomet buvo suimti ir į SSRS kalėjimus išvežti šio krašto žmonės, priskirti priešiškai SSRS nusiteikusių asmenų kategorijoms. 1940 m. birželio mėn. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, prasidėjo Lietuvos Respublikos politinių veikėjų deportacijos ir represijos prieš įvairius visuomenės sluoksnius.
Masinis Lietuvos piliečių trėmimas prasidėjo 1941 m. birželio 14 d. ir tęsėsi iki 1953 m. 1941 metų birželio 14-ąją pradėti masiniai trėmimai truko iki birželio 22-osios. Tai buvo iš anksto suplanuota ir parengta akcija. Pirmasis trėmimų etapas baigėsi Vokietijai užėmus Lietuvą. Tačiau, 1944 m. liepos 4 d., Raudonajai armijai vėl įžengus į Lietuvos teritoriją, prasidėjo antroji sovietinė okupacija ir sekė nauji trėmimų etapai. Iš Varėnos geležinkelio stoties, jau pasibaigus karui, pirmas tremtinių ešelonas pajudėjo 1945 m. rugpjūčio 15 d. Didžiausios tremtys iš mūsų rajono vyko 1947 m. gruodžio 19 d., 1948 m. gegužės 22 d. ir 1949 m. kovo 31 d.1
1956–1957 m., prasidėjus destalinizacijai, tremtiniams buvo leista grįžti į Lietuvą. 1956 m. visi nuteistieji reabilituoti. 1989–1990 m. daug mirusių tremtinių palaikų parvežti į Lietuvą.
Kad ir kiek praeitų metų, šių įvykių pamiršti negalima. Jie – skaudus istorijos puslapis. Minint 80-ąsias tremties pradžios Lietuvoje metines, Varėnos viešojoje bibliotekoje parengta spaudinių paroda „Skaudi sukaktis“. Parodoje pateikiamos knygos, kuriose užfiksuota tremtinių gyvenimo sąlygos, laisvalaikis, vietovės, kuriose jie buvo priversti apsigyventi. Pristatomos knygos, pasakojančios tragiškus įvairių šeimų likimus. Buvę tremtiniai apie gyvenimą už Uralo, Tėvynės ilgesį ir svajones dalijasi prisiminimuose. Šios knygos saugo Lietuvos istorijos atmintį ir liudija lietuvių tautos stiprybę, meilę savo Tėvynei ir laisvės troškimą.
Parodoje eksponuojamas Petro Kaziulionio rankraštis – atsiminimai „Senoji Varėna. Karai, įvykiai, okupacijos, netektys ir jos žmonių likimai“ (1999). Šalia šio rankraščio pateiktas prof. Reginos Žepkaitės (1925-2010) atsiliepimas apie P. Kaziulionio užrašytus atsiminimus: „Autorius atliko be galo sunkų ir sudėtingą darbą. Jo atsiminimai kaip kompetentingas šaltinis niekur neskelbtiems įvykiams pažymėti gali būti panaudoti rašant Varėnos istoriją. Tokius atsiminimus vertėtų ypač branginti ir saugoti Varėnos visuomenei. Labai vertinu autoriaus pastangas sudaryti iš Senosios Varėnos į Sibirą ištremtų žmonių vardinius sąrašus, sunaikintą turtą“. Parodoje rasime dvi Vytauto Kaziulionio knygas: straipsnių ir laiškų rinkinį „Tiems, kurie visur ir visada mylėjo Lietuvą“ (2020), kur išsakytos mintys įvairiais klausimais, papasakota apie tuos laikus, kai pačiam teko patirti tremtinio ir kalinio dalią, kai ne kartą žiūrėta mirčiai į akis ir „Dainavos apygardos partizanų atminties paminkalai“ (2005). Dzūkijos partizano Juozo Jakavonio – Tigro knygoje „Šalia mirties“(2005) – atsiminimai apie partizaninę kovą Merkinės apylinkėse, kančias, patirtas Merkinės, Varėnos ir Vilniaus saugume, Gulago lageriuose. Marijos Inkrataitės-Blažulionienės „Kas netilpo širdy…“ (1999), kurioje „Sibiro dienoraštis“ sudaro jos eilėraščių ir atsiminimų knygos pagrindą. Stanislovo Abromavičiaus knygoje „Tremties vaikai. Trečioji knyga“ (2017), rasime iš Varėnos rajono kilusio Antano Ciūnio istoriją, o leidinyje „Sibiro Alma Mater 1941-1991“ (2005), kurioje pateikiami garbaus amžiaus tremtinių prisiminimai apie tai, kaip jie, būdami toli nuo tėvynės, kęsdami badą, šaltį, išgyvendami artimųjų netektis, prievartą, siekė mokslo ir tikėjo Lietuvos laisve yra ir Irenos Čaplikaitės-Vilčinskienės, kilusios iš Varėnos rajono pasakojimas. Algimanto ir Mindaugo Černiauskų knygoje „Fotografija. III knyga (Antigonė. Rešotai. Atminties klodai)“ fotografijos ir tekstai atspindi pokario trėmimus, rūsčią Sibiro realybę, partizanų pasipriešinimo istorijas. Buvusios politinės kalinės ir tremtinės Bronės Česokaitės–Ratkevičienės atsiminimų knyga „Jaunystė ant laisvės aukuro“ (2014) – autentiškas to laikotarpio istorijos vadovėlis ateities kartoms. Stasio Avižinio knygoje „Gyvi jie mano atminty“ (2007) prisiminimai veda kančių ir tikėjimo keliu. Knygoje „Pokario žmonių likimus apmąstome šiandien“ (2008) išspausdinti Varėnos rajono vidurinių mokyklų moksleivių konkurso „Lietuvos laisvės ir kančių istorija“ (1995-2005) rašiniai ir viktorinų medžiaga. Intos tremtinių poezijos rinkinyje „Benamiai“ (1989) publikuojama iš Merkinės kilusios Onos Anetos Jaskelevičiūtės-Gorodeckienės, kuri „brisdama per Sibiro platybes“ pasirinko Eglės Nemunaitės slapyvardį, autobiografija bei keletas eilėraščių. Parodoje pateiktas literatūros sąrašas apie tremtį, tremtinių atsiminimus ir kt.
Maloniai kviečiame iš arčiau susipažinti su ištremtųjų gyvenimais ir jų likimais.

Laimutė Cibulskienė
Varėnos viešosios bibliotekos bibliografė

1 Kaziulionis Vytautas. Dainavos apygardos partizanų atminties paminklai, 2005. – p.34

Palikti atsiliepima

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia