Varėnoje atidaryta jubiliejinė menininko Valdemaro Šemeškos tapybos paroda „Lentynos“

0
4
Menininkas Valdemaras Šemeška

Varėnos kultūros centro parodų salėje atidaryta įspūdinga menininko Valdemaro Šemeškos tapybos paroda „Lentynos“, kurią jis surengė savo jubiliejaus proga. Parodoje eksponuojami septyni kūrėjo paveikslai, kuriuos galima apibūdinti vienu žodžiu – „Civilizacija“. Po ilgalaikio karantino atidaryta žymaus menininko paroda – tarsi gaivus profesionalaus meno gurkšnis parodų ištroškusiems meno mylėtojams.

Rūta Averkienė

Parodą poetiškai ir skambant akordeono garsams pristačiusi autoriaus žmona, menotyrininkė, Varėnos Jadvygos Čiurlionytės menų mokyklos direktoriaus pavaduotoja Dalia Šemeškienė-Kleponytė sakė, jog toks originalus pristatymas parodos lankytojams padės labiau suprasti, kas septyniuose paveiksluose iškalbingais pavadinimais: „Lentynos su vilke“, „Lentynos su autoportretu“, „Svyranti kolona“, „Griūvanti kolona“, „Nugriuvusi kolona“, „Griuvėsiai“, „Užmarštis“ – vaizduojama. „Šioje parodoje „Lentynos“ – septyni paveikslai. Didysis senovės žiniuonis Hermis Trismegistas teigė: „Dievas suteikė septyniom dvasiom valdžią stichijoms ir galią iš jų kurti žvėris ir augmenis“. 7 laikomas vienu svarbiausių skaičių numerologijoje: 7 dainos, 7 giesmės, 7 pasakos, 7 pasakojimai, 7 poteriai, 7 žmonės, 7 likimai, 7 gyvybės, 7 sveikatos, 7 meilės, 7 laimės, 7 tiesos, 7 apgaulės, 7 išdavystės, 7 kolonos, 7 tautos, 7 civilizacijos, 7 valstybės, 7 kalbos, 7 kūnai, 7 gimimai, 7 karaliai, 7 žudikai, 7 dovanos, 7 sielos, 7 angelai, 7 nusidėjėliai, 7 teisėjai, 7 mokytojai, 7 sveiki, 7 ligoniai, 7 daktarai, 7 žemdirbiai, 7 išminčiai, 7 kvailiai, 7 pranašai, 7 vaikai, 7 moterys, 7 vyrai, 7 seniai, 7 raganos, 7 savaitės dienos, 7 natos, 7 planetos, 7 vaivorykštės spalvos, 7 mėnulio fazės, 7 virsmų metai, 7 Grįžulo žvaigždės, ir viskas – 7, 7, 7, 7, 7777….ir septyni.
Visa mūsų, visa žmonijos išmintis – knygose, kurios yra lentynose. Lentynos, kuriose gyvena racionalus ir iracionalus pasaulis, kur aiški sąmonė ir nesuprasta pasąmonė. Lentynų paviršutiniame, pirmiausia matomame gerai atpažįstamų ir simboliais tapusių daiktų chaose, už mums perskaitomų ženklų – griežta ir mažai žinoma, paslapties rūke skendinti Visatos pasaulio tvarka. Čia gyvena senas knygininkas – bibliotekininkas, mokslo burtininkas, žiniuonis, knygų pasaulio išminties saugotojas. Savo senatvės bergždžioje vienatvėje ir jos neįgalume jau nebeturintis kam perduoti savo žinių, skausmingai likęs vienas ir jau negebantis pasiekti knygų lentynų viršaus, jis juda į išlaisvinančią Šviesą, kurios siekė visą gyvenimą ir kurią skleidžia Kolona. Koloną jam, tarsi amžinąjį pažadą, knygų, t.y. žinių, saugyklai dovanojo antikos deivės. Atėnė prigrasino ją saugoti, o Temidė – tinkamai apkamšyti, kad stipriai tarp knygų laikytųsi. Deja, senatvė fizines jėgas iš žiniuonio atėmė, mokiniai ėmė jo neklausyti, ir senis su savo tiesomis liko vienas. Su visomis lentynomis, kuriose gyvena racionalus ir iracionalus pasaulis, kur aiški sąmonė ir nesuprasta pasąmonė. Išdidi Kolona, neturėdama kas ją prilaiko, pajudėjo ir pradėjo griūti.
Pasaulio tvarkos ar netvarkos perėjimas į kitą būvį ženklinamas praradimais – griūvanti ir sugriuvusi Kolona yra visa ko pabaiga – skaudi ir nesugrąžinama. Liko griuvėsiai, sniegas ir užmarštis, o galiausiai – tik išsigandusių, pasimetusių, tiesiog net nespėjusių susigaudyti, kas atsitiko, pilki, nuostabos, skausmo ir išgąsčio sužaloti sielų veidai. Sielų, kurioms nereikėjo nei Mokytojo, nei visos pasaulio išminties“.
D.Šemeškienei-Kleponytei pristatant parodą, jai akordeonu akomponavo Varėnos Jadvygos Čiurlionytės menų mokyklos direktorė Renata Bakulienė.
Parodos autorius Valdemaras Šemeška dėkojo Daliai, kad ji didžioji šios parodos surengimo iniciatorė. Jis šmaikštavo, kad buvo pristatytas net per gražiai. Kalbėdamas apie parodoje eksponuojamus darbus, kurie buvo nutapyti per dvejus metus, jis sakė: „Aš neturėjau jokio tikslo žūtbūt nutapyt septynis paveikslus. Tiesiog tapiau savo mintis, o kai pasakiau viską, ir išėjo tie septyni paveikslai. Dėl mano paties požiūrio į tapybą – man svarbiausias formos, turinio ir esmės santykis. Apie savo kūrybą – man patinka gyvenimas, realybė, ir jūs tai matote. Esu dėkingas visiems, kad susirinkote pabūti su mano paveikslais“.
Parodos autorių sveikindamas Varėnos rajono savivaldybės mero pavaduotojas Giedrius Samulevičius pažymėjo, jog Valdemaro gyvenimą ir veiklą taip pat galima sudėliot į simbolines lentynas. „Pačioj plačiausioj, ryškiausioj lentynoj – tapyba, antroj – pedagogika, nes Valdemaras – puikus mokytojas, trečioj – jo muzikavimas, ketvirtoj, kas man labiausiai patinka – Valdemaro nestandartinis požiūris. Jis nestandartas gerąja prasme – kritiškai mąstantis ir linkęs į diskusiją, su juo diskutuot labai įdomu, bet nugalėt sunku, nes Valdemaras labai apsiskaitęs. Šis žmogus, kur bebūtų, niekada nebus „pilka masė“. Autoriui už profesionalų kūrybinį darbą bei jubiliejinės parodos pristatymą buvo įteikta Varėnos rajono savivaldybės mero Algio Kašėtos padėka, palinkėta naujų kūrybinių atradimų ir sėkmės kuriant, įgyvendinant idėjas ir ugdant jaunąją kartą.
Varėniškis Bronius Kleponis parodos autoriui linkėjo sveikatos, tvirtybės, kūrybinės energijos ir sėkmės. „Valdemaras turi tvirtą nuomonę ir įsitikinimus, kuriuos visada gina. Linkiu, kad ateityje kurdamas paveikslus, simboliškai grįžtum prie stovinčios lentynos, prie tos, kur viskas gerai“. Pasidžiaugti sūnaus paroda atvyko ir jo devyniasdešimtmetis tėvukas, tad autoriui linkėta imti pavyzdį iš jo, kaip reikia būt tvirtam. Gražių žodžių jam ir jo kūrybai negailėjo sesuo, Valdemaro Šemeškos draugai, kolegos, jo kūrybos mylėtojai.
Gražiai muzikinius kūrinius akordeonu parodos autoriui ir visiems dalyviams pagrojo Varėnos J. Čiurlionytė menų mokyklos mokinys Vakaris Tamulis.
Parodos autoriaus bičiuliai pasidžiaugė, kad jis be tapybos labai mėgsta muzikuoti bliuzą ir roką lūpine armonikėle, groja su įvairiomis grupėmis, dalyvauja įvairiuose muzikiniuose projektuose ir koncertuose.
Dailininkas 1956 m. birželio 2 d. gimė Druskininkuose, medikės ir ekonomisto šeimoje. 1974 m. baigė Druskininkų 1-ąją vidurinę mokyklą ir Druskininkų muzikos mokyklos akordeono specialybę. Po sovietinės armijos Kazachstane ir savarankiško mokymosi Rokiškyje (dirbo dailininku Rokiškio sūrių gamykloje) 1983 m. įstojo į tuometinį Valstybinį dailės institutą. 1984 m. dėl šeimyninių aplinkybių persikėlė gyventi į Varėną. 1989 m. sėkmingai baigė institutą (dabar VDA). Iki 1990 m. dirbo Varėnos KMK dailininku, nuo 1991 m. iki dabar – Varėnos J. Čiurlionytės menų mokykloje dailės mokytoju, Senosios Varėnos Ryliškio vidurinės mokyklos dailės ir braižybos mokytoju, 1995 m. jam suteikta mokytojo metodininko kvalifikacinė kategorija. 1995 – 2006 m. dirbo Alytaus dailės mokykloje tapybos mokytoju, nuo 2014 m. yra Varėnos „Ąžuolo“ gimnazijos dailės mokytojas. Nuo 1988 m. menininkas dalyvauja įvairiose grupinėse ir autorinėse parodose, projektuose, vasaros pleneruose Lietuvoje ir užsienyje. Nuolatos rengiamos autoriaus parodos Lietuvoje, Vokietijoje, Pranzūzijoje, Italijoje, Lenkijoje. Dailininkas tapo įvairias kompozicijas, portretus, natiurmortus, peizažus. V. Šemeška – realistas, jo kūrybinis variklis – pats gyvenimas, be melo, sutirštintas jausmų ir emocijų, prasiveržiančių ryškiais potėpiais, formomis ir spalvomis. Dailininko paveikslai dirbtuvėje neužsibūna, pabaigti gyvena savo gyvenimus. Jais džiaugiasi privatūs kolekcininkai ir meno mylėtojai visame pasaulyje. Šiuo metu dailininkas gyvena ir kuria miške netoli Varėnos.
Menininkas Valdemaras Šemeška sako: „Yra trys kūrėjų lygiai – vaikai, studentai tapo tai, ką mato. Jei toliau tapoma, autorius pradeda vaizduoti tai, ką jaučia. Aš priklausau trečiajam lygiui – tapau tai, ką mąstau. Tačiau jis neįmanomas be pirmųjų dviejų.“
Paroda „Lentynos“ veiks iki birželio 30 d., tad ją pamatyti turi galimybių visi menininko kūrybos mylėtojai.

Palikti atsiliepima

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia