Tuščioje Vydenių mokykloje priglausti nelegalūs migrantai

0
14

Nelegalūs migrantai veržiasi į Lietuvą – jų skaičius šoktelėjo beveik iki pusantro tūkstančio ir, lyginant su praėjusiais metais, išaugo net 17 kartų. Didžiausi nelegalių migrantų srautai plūsta per Varėnos rajoną ir Druskininkus. Vyriausybė kreipėsi į pasienio savivaldybes, prašydama suteikti patalpas migrantams apgyvendinti. Varėnos rajone tinkamiausia vieta pasirodė besanti jau kurį laiką tuščia stovinti buvusi Vydenių mokykla, kurioje apgyvendinta 160 migrantų

Romana Vaičkutė

Lankėsi vidaus reikalų ministrė
Dėl nelegalių migrantų antplūdžio Vyriausybė praėjusį penktadienį paskelbė šalyje ekstremaliąją situaciją valstybės mastu. Šios ekstremaliosios situacijos operacijų vadove paskirta vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Sekmadienį vidaus reikalų ministrė A.Bilotaitė lankėsi pasienio savivaldybėse – Alytaus, Lazdijų bei Varėnos rajonuose, norėdama aptarti su merais galimybes apgyvendinti neteisėtus migrantus savivaldybių skirtose patalpose. Ministrė apžiūrėjo Vydenių mokyklos patalpas, ten susitiko su Varėnos rajono meru Algiu Kašėta ir administracijos direktoriumi Alvydu Verbicku.
„Esu dėkinga savivaldybėms, kurios jau priėmė neteisėtus migrantus. Migrantų srautai nuolat auga, todėl būtina telktis pajėgas ir bendradarbiauti tiek centrinėms, tiek savivaldos institucijoms. Prieš Lietuvą yra vykdomas hibridinis karas, todėl mums reikia veikti išvien. Yra statomi angarai ir įrengiamas palapinių miestelis, kad galėtume sutalpinti neteisėtai sieną kertančius asmenis. Suprantu gyventojų susirūpinimą, todėl pasitelksime maksimalias pajėgas, kad gyventojų saugumas būtų užtikrintas“, – kalbėjo vidaus reikalų ministrė A.Bilotaitė. Ministrė pažymėjo, kad savivaldos pagalbos prašoma tik migrantų saviizoliacijos, t.y. 10 dienų laikotarpiui. Vėliau migrantus ketinama perkelti į modulinius namelius, į Krašto apsaugos ministerijos statomus angarus, kurie bus Druskininkų savivaldybėje, taip pat ruošiamas palapinių miestelis, galintis priglausti daugiau nei tūkstantį migrantų. Ji pažymėjo, kad liepos pabaigoje Lietuvoje jau turėtų būti moduliniai nameliai.

Baimės akys plačios
Vydenių kaimo žmonės buvo pastatyti prieš faktą – pirma prie mokyklos suko autobusai su svetimšaliais, buvo rengiamasi jų priėmimui, o tik paskui žmonės sukviesti į susitikimą. Natūralu, kad prisiklausę įvairiausių istorijų iš kitų šalių patirties su migrantais iš Afrikos ir Artimųjų Rytų, gyventojai nedžiūgavo visai šalia jausdami tiksinčią bombą, kai niekas nežino, kas iš tikrųjų yra tie migrantai ir kokiu tikslu jie it skėriai plūsta iš Baltarusijos į Lietuvą. Žmonės jaučiasi nesaugūs.
Susitiko su gyventojais
Liepos 5 d. meras Algis Kašėta sukvietė Vydenių krašto gyventojus į susitikimą Vydenių seniūnijos salėje. Susitikime dalyvavo VSAT Varėnos pasienio rinktinės vadas Virgilijus Raugalė ir Alytaus apskrities policijos komisariato viršininkas Alvydas Jurgelevičius bei Varėnos r. savivaldybės admiistracijos direktorius Alvydas Verbickas.
Klausimų lavina užklupo merą Vydeniuose. Žmonės kurį laiką neleido merui nė žodžio įterpti. Vydeniškiams nerimą ir baimę kelia nežinomybė, neaiški situacija ir klausimas, kiek visa tai truks. Todėl jie domėjosi, kiek laiko mokykloje gyvens svetimšaliai, o svarbiausias dalykas, jaudinantis daugelį, buvo tai, ką daryti, jei kaime pasirodytų ar į jų namus pasibelstų pabėgėliai? Kur kreiptis, kas padės? VSAT ir policijos vadovai ramino žmones ir sakė, kad bet kuriuo atveju gali kreiptis bendruoju pagalbos telefonu 112, tačiau tai gyventojų netenkino, nes kol „suvaikščios“ informacija, maža, kas gali nutikti, todėl reikalavo, kad būtų konkretus telefonas ir žmonės, kurie jiems padėtų.
Gyventojams buvo aiškinama, kad prie pastato 24 valandas per parą budės policijos ir pasienio pareigūnai, todėl žmonės gali jaustis saugūs. Be to, aplink pastatą nušienauta ir žolė, kad būtų matyti, jei kuris sumanytų sprukti šliauždamas. Netrukus aplink pastatą iškils tvora. Tačiau tai kai kurių žmonių neįtikino. „Jau dabar langai išdaužyti, ar matėt?“ – kreipėsi į policijos viršininką A.Jurgelevičių viena moteris.

Išlaikymas bus kompensuotas
A.Kašėta vydeniškiams sakė, kad migrantų išlaikymas bus kompensuotas iš valstybės rezervo, savivaldybei tai nė kiek nekainuos.
Maistą pabėgėliams gamina „Ryto“ progimnazijos virėjos. Budintys pareigūnai taip pat yra maitinami, maistą jiems tiekia viena miesto kavinių, o geriamąjį vandenį – „Neptūno vandenys“.
Varėnos socialinių paslaugų centras renka darbuotojus ir savanorius, kurie galėtų dirbti Vydeniuose – dalinti pabėgėliams maistą tris kartus per dieną ir matuoti temperatūrą. Pasak šio centro direktorės Dovilės Barčiukienės, pagalbininkus pavyko surasti greitai.
Kiek užtruks ši situacija, niekas pasakyti negali. Ar Vydenių mokykla bus tik tarpinė stotelė vienam pabėgėlių srautui, ar svetimšaliai vis plūs į Lietuvą ir gyventojai nuolat čia keisis, niekas nežino.
Tačiau ne visi nusiteikę priešiškai – kai kurie nemato nieko blogo, kad migrantai apgyvendinti tuščioje mokykloje – juk reikia kažkur tuos svetimšalius padėti, be to, gal žmonės bėga ne iš gero gyvenimo – nuo skurdo ir vargo ieškodami sotesnės buities ir būties.

Vyksta rimti dalykai
Pasieniečiams pagalbon atėjo pajėgos iš Viešojo saugumo tarnybos, Šaulių sąjungos ir kitų institucijų, taip pat pasienyje su Baltarusija dirbti pradėjo Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros FRONTEX pareigūnai.
Į pagalbą pasitelkiamos kariuomenės pajėgos, kurios padidins skaičių žmonių, fiziškai prižiūrinčių tvarką pasienyje. Taip pat bus pradėtas papildomo fizinio barjero pasienyje diegimas, kuris būtų ir tam tikras ženklas, ir veiksmas nelegalių migracijos srautų organizatoriams. Premjerė patikslino, kad nėra svarstomi tokie variantai kaip „mūro siena“ ar „geležinė siena“.
„Patį procesą vertiname kaip hibridinę agresiją, kuri nukreipta net ne prieš Lietuvą, o prieš visą ES. Tam pagrindas yra ES ir Lietuvos principinga pozicija dėl suklastotų rinkimų rezultatų ir represijų prieš pilietinę visuomenę, laisvą žodį Baltarusijoje. <…> Manome, kad nelegalių migrantų srautų organizavime ir aktyviai, ir pasyviai dalyvauja Baltarusijos režimo institucijos, sąlygos kirsti sieną sudaromos sąmoningai, už to matytume tikslą sukelti žalą mūsų valstybei, galbūt destabilizuoti padėtį. Ypač ši situacija jautri ir dėl karinių pratybų „Zapad“, tai papildomas kontekstas, kurį reikia turėti omenyje“, – sakė Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė.

Palikti atsiliepima

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia