Teisėjas M. Povilanskas: kuo karo pabėgėliai skiriasi nuo nelegalių migrantų?

0
20

Į Lietuvą atvyksta tūkstančiai nuo karo Ukrainoje pabėgusių žmonių. Kodėl jie gali būti Lietuvoje kitomis sąlygomis nei nelegalūs migrantai, vasarą ėmę veržtis per sieną su Baltarusija?

Reikia pastebėti, kad karo pabėgėlis – tai ne teisinė kategorija, tai – visuotinai imtas vartoti terminas, geriausiai tinkantis įvardyti šiuo metu taip dažnai minimus žmones.

Mūsų įstatymuose pabėgėlis yra tas asmuo, kuriam valstybė tokį statusą suteikia. Primenu, kad praeitą vasarą į Lietuvą plūstelėjo neteisėtai, ne tam skirtose vietose, neturintys vizos ar leidimo būti šalyje užsieniečiai – nelegalūs migrantai. Prieglobsčio prašymus pateikę tokie žmonės tapo prieglobsčio prašytojais, o šie pabėgėliais pradedami laikyti tik patenkinus jų prašymus ir valstybei oficialiai jiems suteikus prieglobstį. Pabėgėlio statusą tokiu būdu įgijęs asmuo įgyja ir daugelį piliečių teisių, gali laisvai judėti po Lietuvos teritoriją, Šengeno erdvę, gali dirbti, mokytis, tačiau neturi teisės balsuoti.

Nuo karo bėgančių žmonių padėtis visiškai kitokia: šalyje esant humanitarinei krizei, vykstant karui, nuo jo bėgantys ir į mūsų šalį atvykstantys žmonės nėra laikomi nelegaliais migrantais – jie sieną kerta teisėtai. Lietuvoje jie gali būti tris mėnesius (90 dienų) ir jei dėl humanitarinių priežasčių į savo valstybę grįžti negali, jiems metams išduodamas leidimas gyventi Lietuvoje, jie įgyja teisę čia dirbti, laisvai judėti po Lietuvos teritoriją, Šengeno erdvę.

Jei šalį pasiekia itin dideli skaičiai, tarkime, dešimtys tūkstančių, karo pabėgėlių, galima kalbėti apie laikinąją apsaugą. Karo pabėgėliams suteikus laikinąją apsaugą jie įgyja teisę dirbti Lietuvoje, gauti medicininę pagalbą, nemokamai gyventi Vyriausybės nustatytose vietose, gauti socialines pašalpas, žinoma, jeigu neturi, iš ko gyventi, o nepilnamečiai asmenys įgyja teisę lankyti mūsų bendrojo ugdymo įstaigas. Vyriausybė gali suteikti laikinąją apsaugą vieneriems metams ir dar vieneriems, esant būtinybei, pratęsti.

Žinoma, priklausomai nuo situacijos, visi terminai, tam tikroms procedūroms ir žmonių buvimui čia taikomos laiko ribos, įstatymų leidėjo valia gali būti koreguojami. Jau pasigirsta faktais grįstų nuomonių, kad vienerių metų laikotarpis yra gerokai per trumpas verslui planuoti savo veiklas, kad atvykstančiųjų registracijos ir integracijos procesai – per ilgi. Galbūt priklausomai nuo situacijos bus koreguojama ir spartinama ukrainiečių registracijos, leidimų suteikimo tvarka ir panašūs dalykai. Visi svertai, visos priemonės – įstatymų leidėjo rankose.

Tiek valstybės institucijos, tiek privatusis sektorius, tiek visuomenė šiuo metu yra susitelkę, vieningi ir nuoširdžiai nori pagelbėti. Tikiuosi, kad visa tai padės į Lietuvą atvykusiems ukrainiečiams kuo greičiau pradėti ramesnį gyvenimą mūsų šalyje.

Mindaugas Povilanskas

Vilniaus regiono apylinkės teismo pirmininko pavaduotojas

Šaltinis: teismai.lt

Palikti atsiliepima

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia