Įsibėgėja pavasaris ir vis labiau džiugina ne tik dažnesni saulės spinduliai, bet ir pamažu atgimstanti gamta, net ir atvėsimai ar krituliai šį sezoną priimami kaip paskutiniai žiemos pasispardymai. Meteorologai pavasarį ima skaičiuoti tada, kai įsivyrauja teigiama temperatūra. Kokio pavasario laukti ir kaip apibendrinti praėjusią žiemą, – savo įžvalgomis dalijasi kampanijos „Pėsčiųjų indeksas“ ekspertai ir klimatologas Silvestras Dikčius.
Vasara pailgėjo
Klimatologas Silvestras Dikčius pastebi, kad vidutiniškai pavasaris Lietuvoje prasideda Kovo 11-ąją, tad pirmosiomis dienomis vis pakandžiojantis šaltukas neturėjo stebinti. „Nors kovo pradžia buvo truputį gąsdinanti – pūgos, šalčiai, – bet žvelgiant į rodiklius, tai nieko baisaus nematome. Antrojo kovo pusė buvo prognozuota šiltesnė, nors ir nereikėjo tikėtis 20 laipsnių šilumos, bet šaltis bent kuriam laikui buvo atsitraukęs“, – pasakoja S. Dikčius.
Pastebima, kad labiausiai sutrumpėjęs sezonas yra žiema, pailgėjęs – vasara, pasak klimatologo, skaičiuojama, kad pavasaris pailgėjo tik 3 dienomis.
Meteorologai turi labai aiškų skaičiavimą, kad šio sezono pradžia fiksuojama tada, kai įsivyrauja teigiama temperatūra, o vasara ateina termometro stulpeliui pasiekus 15 laipsnių šilumos. „Pavasaris baigiasi maždaug birželio 4 d., jis turi kelias stadijas: balandis būna pakankamai šiltas, bet nekarštas, gegužės pradžioje prasideda žiedų pavasaris, vidutinė vyraujanti temperatūra – 10 laipsnių šilumos, atšyla ir pradeda žydėti sodai. Kadangi Lietuvos klimatas yra banguojantis, šiuo metu neretai įsiveržia šaltis iš šiaurės, dažnai pasitaiko šalnos, taip mes judame link vasaros, kuri prasideda birželio pradžioje“, – pastebi S. Dikčius.
Pasak meteorologo, balandžio pradžia bus vėsoka, o vėliau temperatūra priartės prie vidutinės daugiametės normos. Panašu, kad netruks tiek šiltesnių, tiek vėsesnių dienų, numatomas vidutinis lietaus kiekis, staigios šilumos kol kas neprognozuojama.
Atėjusį pavasarį dažnai išduoda ne tik temperatūros pokyčiai, bet ir prasidėję sezoniniai tvarkymo darbai, po žiemos likus smėliui, jis yra nukasamas, valomi šaligatviai ir gatvių pakraščiai. Visa tai svarbu siekiant išvengti kietųjų dalelių taršos.
Šylančios žiemos
Nors daugumai atrodo, kad ši žiema buvo ypač šalta ir gausi kritulių, tačiau toks įspūdis klaidingas. Pasak S. Dikčiaus, lyginant su klimato norma, kurią nusako pastarųjų 30 metų vidurkis, ši žiema buvo šiltesnė nei įprasta. Žiemos temperatūros vidurkis siekė 0,8 laipsnio šalčio, įprastai vyrauja 2,2 laipsniai šalčio, tad skirtumas yra beveik 1,5 laipsnio. Pasibaigusi žiema pateko tarp 15-os šilčiausių žiemų Lietuvos klimato istorijoje.