Puodžių bendruomenės namuose vyko renginys, skirtas tautosakos pateikėjai, dainininkei ir pasakotojai Anelei Čepukienei. Popietė prasidėjo daina „Kad aš turėtau pas tėvulį valalį“, kurią padainavo Zosė Tarailienė ir jos dukra Genovaitė Antanavičienė.
Prieš 120 metų birželio 6 dieną gražiame Puodžių kaime, prie raibuliuojančio ežero Čenkų šeimoje gimė mergaitė Anelė. Tada niekas net negalėjo pagalvoti, kad ji taps žinoma tautosakos rinkėja, puoselėtoja ir dainininke.
Kad ji būt turėjus „pas tėvulį valalį“, gal dar daugiau gražių dainų būt padainuota, pasakojimų papasakota, o gal kaip tik vargingas gyvenimas, skurdi, sunki vaikystė ir jaunystė paskatino ją dainuoti, domėtis liaudies tautosaka, o vėliau viską užrašyti.
Į renginį atvykusi Varėnos viešosios bibliotekos bibliografė Laimutė Cibulskienė trumpai apžvelgė lietuvių tautosakos rinkimo ir skelbimo istoriją, papasakojo apie Varėnos krašto tautosakos rinkėjus ir pateikėjus: kun. Juozą Čapliką, suomių tautosakininką Akustą Robertą Niemį, rašytoją Vincą Krėvę-Mickevičių, kun. Praną Bieliauską, folkloristą Norbertą Vėlių, tautosakininkus Rožę Sabaliauskienę, Agotę Žuraulienę, Petrą Zalanską ir Marcelę Paulauskienę. Eksponavo 1899 metais JAV išleistą Juozo Čapliko-Šimtakojo rinkinį „Trakiečių dzūkų dainos“, kun. Prano Bieliausko 1936 metais išleistą rinkinį „Varguolių dainos“, Vinco Krėvės leidinius „Sparnuočiai liaudies padavimuose“ (1933) ir „Dzūkų poringės“ (1934), taip pat V. Krėvės redaguotus leidinius „Tautosakos darbai“, „Mūsų tautosaka“. Savo pranešimo pabaigoje L. Cibulskienė renginio dalyvius supažindino su Anelės Čepukienės tautosakos ir kūrybos rinktine „Oi tu kregždele“, pasakojo apie A. Čepukienės pažintį su žymiu folkloristu ir mitologu Norbertu Vėliumi, apžvelgė literatūrą apie Anelės Čepukienės gyvenimą ir kūrybą.
Anelės Čepukienės filmo vertą gyvenimo istoriją, papasakotą šių eilučių autorės, bibliotekininkės Veronikos Tiškevičienės, papildė Anelės dainuotos ir užrašytos dainos: „Pavasario dienelį“, „Tykus vakars be vėjo“, „Šėriau sau žirgelį“, „Ar aš nesakiau tau, seserėla“ ir kt. Jas atliko balsingasis Valkininkų moterų ansamblis ,,Santaka“ ir Puodžių moterų ansamblis ,,Keturnycis“.
Įsigilinus į A. Čepukienės surinktą tautosaką, dainas, supranti, kad dauguma jų mūsų kraštuose ir šiandien dainuojamos, o aprašytos vietos lengvai atpažįstamos. Daug vaikystės, jaunystės skaudžių ir linksmų prisiminimų sugulė autobiografinėje knygoje „Oi tu kregždele“ (1973). Tai ir sunki vaikystė trejų metukų likus visiška našlaite, piemenavimo vargai ir pirma pažintis su dainomis, kurias nuo mažų dienų Anelė dėjosi galvon. Daug jų dainuota su seserimi Marijona ir broliene. Anelei paaugus, be jos neapsieidavo nė vienos vestuvės ar kiti suėjimai. Tik sunkiai sekėsi mokytis rašto, nors dvaro ponia Bankauskienė samdė mokytoją, kad vaikus lietuviškai mokintų. Kai sulaukė 18 metų, jos kieman piršliai atvyko, o brolis už nemylimo vyro varu išvarė. Daug ašarų buvo išlieta, daug vargo vargta, kol likimas su Vladu Čepuku suvedė ir į Pagėgių kraštą nuviliojo. 1959 metais ją ten ir surado tautosakos rinkėjai. Nors jau nemažai metų svetimam krašte buvo pragyventa, bet jaunystėje dainuotos dzūkų krašto dainos ne tik galvoje liko, bet ir į sąsiuvinius užrašytos buvo. Apie Dzūkiją ji kalbėjo kaip apie patį nuostabiausią žemės kampelį, visada jo ilgėjosi.
Anelė Čepukienė mirė 1980 metais, palaidota Pagėgių kapinėse. Po savęs ji paliko didelį tautosakos kraitį mums – 559 dainas, 9 raudas, 13 pasakų, 152 mįsles, 362 patarles ir priežodžius, nemažai savo kūrybos eilėraščių ir vaizdelių.
Veronika Tiškevičienė
Puodžių bibliotekos bibliotekininkė