Prof. Jonas Grigas
Iš viso Žemėje išgauto aukso mažiausiai 600 tonų atsirado dvejų neutroninių žvaigždžių susidūrimo metu.
Mokslininkai seniai suprato, kad sunkiuosius (ir ne tik juos) elementus visatoje sukuria galingi kosminiai sprogimai. Kai kurie iš šių elementų yra radioaktyvūs ir jie palaipsniui suyra. Šie elementai yra tarsi kosminiai laikrodžiai, nešantys informaciją apie savo prigimtį. Mokslininkai suprato, kad tokie laikrodžiai rodo į neutroninių žvaigždžių susidūrimą už 1 000 šviesmečių. Šis įvykis atsakingas už susidarymą mažiausiai 0,3 proc. Žemės sunkiųjų elementų, įskaitant auksą, uraną, platiną, jodą ir kitus. Iš viso Žemėje iškasto aukso bent 600 tonų yra iš neutroninių žvaigždžių susidūrimo prieš 4,6 milijardų metų.
Neutroninės žvaigždės yra mirusios žvaigždės, suirusios dėl gravitacinės traukos. Jų svoris didesnis už saulės, bet matmenys yra miesto dydžio. Jos sudarytos beveik tik iš neutronų.
Pirmąjį neutroninių žvaigždžių susidūrimą praeito amžiaus šeštajame dešimtmetyje pastebėjo JAV kariniai žemės palydovai „Vela“, skirti sekti sovietų atominius sprogdinimus. Jie užfiksavo kosmose galingus gama spindulių pliūpsnius, kurie vėliau paaiškėjo esą sukelti neutroninių žvaigždžių susidūrimų.
2017 metais JAV „LIGO“ ir Europos „Virgo“ erdvėlaivių detektoriai aptiko neutroninių žvaigždžių susidūrimų sukeltas gravitacines bangas ir patvirtino, kad kosmose neutroninės žvaigždės susiduria neretai. Jie paskleidžia į erdvę sunkiųjų elementų debesis. Prieš susidarant saulės sistemai iš neutroninių žvaigždžių susidūrimo paskleisto dulkių debesies planetose nusėdo auksas, platina, uranas ir kiti sunkieji elementai, kuriuos dabar randame Žemėje. Kitus Žemės elementus į erdvę paskleidė kitų sprogstančių žvaigždžių debesys. Mes taip pat esame sudaryti iš šių elementų, todėl esame žvaigždžių vaikai.
Iš neutroninių žvaigždžių kilę elementai svarbūs mūsų gyvenimui. Tai vertingi metalai, kaip auksas ir platina, ypač elektronikai reikalingi elementai. Jodas yra esminis gyvybei. Uranas svarbus atominių reaktorių ir bombų gamybai. Jeigu neutroninės žvaigždės būtų susidūrę rečiau arba Žemė būtų kitoje Paukščių Tako galaktikos vietoje, neutroninių žvaigždžių pasėtų sunkiųjų elementų Žemėje gal ir neturėtume.
Kaip kosminiai įvykiai įtakoja mūsų aplinką Žemėje, plačiau rašo žurnalas „Scientific American“ (2019 m. gegužė).