Prieš keletą savaičių, paskambinęs Vyčio paramos fondo narys Vilius Kavaliauskas pasiteiravo, ar nebūtų galima sutvarkyti Varėnos rajone Babriškių kaime Lietuvos savanoriams žuvimo vietose pastatytų paminklų. Dar mūsų Atgimimo laikotarpyje varėniškis Algimantas Bražionis remontavo ir bandė sužinoti čia žuvusiųjų pavardes. Ant jo, tada ant restauruoto ir tvorele aptverto obelisko buvo atkurtas užrašas be pavardės: „Čia, gindamas Tėvynę, žuvo Lietuvos karys 1920 11 17“.
Vietiniai gyventojai pasakojo, kad tokie paminklai Babriškėse buvę trys. Vieno jau neliko, o kitas stovi kaimo gyventojo kieme. Ant jo likęs užrašas skelbė, kad tą pačią, jau anksčiau mano minėtą dieną, čia žuvo Lietuvos karininkas Matulaitis. Sąjūdžio laikotarpiu informacijos trūko, jos beveik nebuvo įmanoma gauti.
Dabar knygoje „Lietuvos kariuomenės karininkai“ pavyko išsiaiškinti, kad tai 1920 m. Lietuvos Steigiamojo Seimo nario, karininko Antano Matulaičio žuvimo vieta.
A. Matulaitis gimė Marijampolės apskrityje 1895 12 29 dieną. 1918 m. baigė evakuotą į Voronežą Marijampolės gimnaziją. Grįžęs į Lietuvą iki 1919 06 15 buvo Marijampolės laikinosios tarybos narys. Baigė Karo mokyklą (II laida) jaunesniuoju karininku. 1920 02 11 Generalinio kariuomenės štabo Literatūros skyriaus kultūros ir švietimo sekcijos vedėjas. 1920 05 15 išrinktas į Steigiamąjį Seimą, kurio nariai iš Posėdžių salės išėjo ginklu ginti Lietuvos Nepriklausomybės ir išvyko į frontą. Antanas Matulaitis vienintelis iš aštuonių, išrinktų į Seimą kariškių, žuvo mūšyje, eidamas Lietuvos Atkuriamojo Seimo nario pareigas. Mirtinai sužeistas mūšyje su Lenkijos kariuomenės L. Želigovskio rinktinės dalimis Babriškėse, jis 1920 11 20 mirė Alytuje. Palaidotas Marijampolės kapinėse.
Kaip informavo Lietuvos Respublikos Seimo darbuotoja Angonita Rupšytė, kitąmet minint Steigiamojo Seimo šimtmetį, bus minimos ir Antano Matulaičio 125-osios gimimo metinės.
Gediminas
Jakavonis
