„Jaunimo vienintelė veikla – šokiai,“ – sako viena marcinkoniškė. Ar iš tikrųjų yra taip? Ką vasarą veikia jaunimas? Ar kaimuose tokia prasta situacija?
Eglė
DORELYTĖ
Kai tik ateina šeštadienis, merginos išsitraukia grožio priemones ir pradeda gražintis. Vaikinai tuo metu būriuojasi ir planuoja vakaro linksmybes. Toks pasirengimas šokiams – svarbiausiai kaimo jaunimo pramogai – vyksta jau daugybę metų, o gal ir šimtmečių. Nors įžengėme į XXI amžių, bet situacija nesikeičia – jaunimo keliai veda į kultūros centrą.
O ką be šokių vasarą jaunimas dar veikia? Apie tai pasikalbėjome su marcinkoniškiais, aptarėme jų poreikius, užsiėmimų įvairovę, alternatyvas ir kt.
Kalbinti pašnekovai teigė, kad vasarą nėra galimybių (arba jos labai mažos) kaime dirbti, savanoriauti ar užsiimti prasminga veikla su savo bendraamžiais. Laimingiausi yra tie, kurie randa darbą. Labiausiai šiais metais pasisekė Monikai Liuolytei, net du mėnesius dirbusiai Dzūkijos nacionaliniame parke. Tiesa, Monika tokia yra vienintelė. Kitiems Marcinkonyse darbo neatsirado, o jo paieškas Druskininkuose arba Vilniuje sustabdė sudėtinga situacija dėl koronaviruso. Šie metai nederlingi, tad kaimo žmonės neturėjo uždarbio, tad jaunimas liko be darbo.
Gabija Zinkevičiūtė ir Gabija Bakanauskaitė džiaugiasi, kad „kai turi draugų, veiklos netrūksta“. O štai įvairovės trūksta tikrai! Merginos teigė, kad daugiausia su draugais susitikdavo ir eidavo pasivaikščioti – kartais į gamtą, kartais „šlifuodavo asfaltą“. O štai Evaldas Sūnelaitis važiuodavo į Varėną susitikti su draugais ir kartu su jais sportuodavo. Paklausite, kodėl į Varėną?
Evaldas apgailestauja, kad Marcinkonyse jaunimui trūksta laisvalaikio, ypač sporto, erdvių, kuriose galima ne tik saugiai ir prasmingai praleisti laiką, bet ir mokytis, tobulėti ir investuoti į save. Dėl sporto salės, sportinės įrangos, ypač treniruoklių, poreikio pritarė visas kalbintas jaunimas. Daugeliui apmaudu, kad kabeliškiai turi ir sporto salę, ir puikius treniruoklius, Puvočiai gali pasigirti savo sporto aikštelėmis.
Apie ką svajoja jaunimas? Jie nori būti reikalingi ir matomi, kviečiami prisidėti prie renginių organizavimo ir kitos aktyvios veiklos. Tai, kas vyksta kaime, neatspindi tikrųjų jaunimo poreikių ir interesų, o patys imtis aktyvios veiklos nedrįsta, nes nėra lyderių.
Kokios jaunimo perspektyvos? Turbūt nelabai linksmos. Daugelis marcinkoniškių yra pasiryžę laimės ieškoti svetur…
Nuotraukoje- Marcinkonių kaimo jaunimas