Nepaprasta padėtis danguje

0
13

Prof. Jonas Grigas

Spalio 6 d. JAV bendrovė SpaceX iškėlė į orbitą dar 60 ryšio palydovų virš jonizuoto atmosferos sluoksnio, kuris saugo gyvybę Žemėje nuo kosminių spindulių. Dabar yra 738 šios bendrovės palydovai ir jų planuojama paleisti dešimtis tūkstančių 5G ryšiams. Visi jie spinduliuoja mikrobangas į žemę, jie skirti greičiau sujungti milijardus žmonių ir prietaisų ar mašinų. Daugelis nesusimąsto apie juos, mano, kad galime pramušinėti skyles atmosferoje nepakenkiant sau, deginti didžiulius iškastinio kuro kiekius ir užpildyti stratosferą juodais suodžiais, šiukšlinti nakties dangų judančiomis šviesomis ir keisti nematomą elektros lauką, kuris jungia mus su Saule ir žvaigždėmis, ir cirkuliuoja mūsų kūne nuo gimimo iki mirties.
Neseniai Australijos pakrantėse išplaukę ant kranto nusižudė šimtai banginių, Naujojoje Zelandijoje – šimtai delfinų. Botsvanoje žuvo šimtai dramblių. Daugelyje JAV valstijų, nuo Nebraskos iki Kolorado, Teksaso, Naujosios Meksikos ir Arizonos iki šiaurės Meksikos milijonai migruojančių paukščių krito negyvi iš dangaus.
Mūsų namai dega ir gaisrininkai jų negesina. Liepsnų šaltinis yra ignoruojamas, nematomas. Jis yra ore, sklindantis nuo telefono į telefoną, iš antenos į anteną, iš palydovo į palydovą, užpildantis atmosferą ir žemę, prasiskverbiantis į kūną ir kaulus ir ardantis kiekvieno žmogaus, gyvūno, paukščio ir vabzdžio nervus.
Ir taip yra ne todėl, kad mes esame baisūs žmonės. Ir ne dėl sąmokslo sugriauti pasaulį. Taip yra todėl, kad to reikia telefonams mūsų rankose. Dar 1862 metais Henry Brooks Adams, šeštojo Amerikos prezidento vaikaitis, rašė: „Aš tvirtai tikiu, kad ateityje mokslas bus žmogaus valdovas. Jis nesugebės valdyti savo sukurtų mašinų. Ateis diena, kai mokslas valdys žmoniją ir žmoniją žus, sugriaudama pasaulį.“. Taip ir vyksta. Tik mes galime išmesti ugnį, ne tik protestuoti prieš 5G ryšius ir kaltinti kitus. Negalime išgelbėti žemės nuo degimo, kol nesiliausime šaudydami elektromagnetines liepsnas savo pirštais mobiliuosiuose telefonuose, kur bebūtume.
Kitos technologijos nesukurtos teršti aplinkai. Pesticidai skirti naikinti kenkėjus; jie nesukurti kenkti aplinkai. Branduolinės atliekos nesukurtos pasklisti aplinkoje. Plastikas nesukurtas vandenynų taršai. Bet mobiliųjų telefonų tarša yra elektromagnetinė spinduliuotė. Mobilieji telefonai negali veikti, kol neapspinduliuotas kiekvienas aplinkos kvadratinis centimetras. Kai tai tampa priimtina, gamta tampa beverte.
Jeigu Neilas Armstrongas būtų nusigabenęs mobilųjį telefoną į Mėnulį 1969 metais, naktį jis būtų ryškiausias objektas visatoje mikrobangų spektre. Dieną Saulė būtų ryškesnė, bet naktį mobilusis telefonas spinduliuotų mikrobangas daugiau už bet kokią žvaigždę.
Radioastronomijos observatorijose mobiliojo telefono spinduliuotė net už daugelio kilometrų trukdo stebėti žvaigždes. Astronomai radijo bangas matuoja vienetais, angliškai vadinamais „janskys“ (1 jansky = 10-26 W/m2/Hz). Žvaigždės spinduliuoja nuo 10 iki 100 janskys. Saulė spinduliuoja apie 500 000 janskys. Kai jūs laikote mobilųjį telefoną prie galvos, jūs spinduliuojate į savo smegenis 100 000 000 000 000 000 janskys energiją.
Seniai žinoma, kad mikrobangų spinduliuotė ardo smegenis. Paminėsime tik 1975 metų Allan Frey straipsnį „Neural function and behavior: defining the relationship“[1], kuriame jis įrodė, kad šimtą kartų silpnesnė spinduliuotė už tą, kuri sklinda iš mobiliųjų telefonų, suardo kraujo-smegenų barjerą, kuris sulaiko nuodingus chemikalus, bakterijas ir virusus kraujyje nuo patekimo į smegenis. Šie barjerai saugo nuo insulto.
Dešimtys pasaulio laboratorijų patvirtino Freyaus darbą. 2020 metais Heidelbergo universiteto Vokietijoje mokslininkai magnetiniu branduolių rezonansu tyrė 48 jaunuolių nuo 18 iki 30 metų amžiaus smegenis ir nustatė, kad kuo daugiau jie kalba mobiliuoju telefonu, tuo mažiau pilkosios medžiagos jų smegenyse ir tuo mažesnis smegenų aktyvumas [2]. Apie kitus mobiliųjų telefonų ir antenų spinduliuotės poveikius žmogui skaitykite www.esmogas.lt
[1] Frey AH et al. 1975. Annals of the New York Academy of Sciences 247:433-39.
[2] Horvath J et al. 2020. Structural and functional correlates of smartphone addiction. Addictive Behaviors 105:106334.

Palikti atsiliepima

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia