Dėkojame iš Senosios Varėnos kilusiam habilituotam biologijos mokslų (botanikos) daktarui, profesoriui Jonui Remigijui Naujaliui už Varėnos viešajai bibliotekai padovanotos knygos „Paskui augalus po Varėnos šilus“ du egzempliorius.
Tai ne vienintelė knyga, kurią bibliotekai padovanojo Jonas Remigijus Naujalis. Mokslininkas Varėnos viešajai bibliotekai yra padovanojęs ir daugiau įdomių ir vertingų savo bei su kitais autoriais parašytų knygų: „Augalų populiacinė ekologija“, „Sporiniai induočiai kaip augalų bendrijų komponentai“, „Vadovas Lietuvos kerpsamanėms pažinti“ ir kt. 2007 m. bibliotekos kraštotyros fondas pasipildė Vilniaus universiteto leidyklos išleista Jono Remigijaus Naujalio knyga „Paskui augalus po Varėnos apylinkes“, kurioje pateikiami septyni romantiškai moksliški pasakojimai apie medžius, krūmus, žoles ir samanas.
Šiais metais sulaukėme dar vienos žymaus mūsų kraštiečio J. R. Naujalio knygos „Paskui augalus po Varėnos šilus“. Apie šį leidinį knygos autorius rašo: „Knygoje aprašytos įvairių augalų gyvenimo istorijos turėtų padėti geriau visiems miškus mėgstantiems skaitytojams pažinti itin daugeliui patrauklius Varėnos šilus. Juk augalų įvairovė ir skirtingi jų gyvenimo būdai geriau negu bet kokie kiti gamtos dariniai ar procesai atskleidžia per daugybę metų susiformavusios unikalios gamtinės sistemos ypatumus.
Nė vieno skaitytojo neturėtų šokiruoti knygos pavadinime esantis Varėnos vardas, kadangi dauguma pasakojimuose išsamiau aprašytų ar tik paminėtų augalų tarpsta ir kituose mūsų nedidelio krašto regionuose. Šiuo atveju Varėnos vardas tiesiog nurodo, kad Varėnos I –os miestelyje (dabar Senoji Varėna) gimęs rašinių apie medžių, krūmų, krūmokšnių, žolių ir samanų gyvenimo istorijas autorius tiesiog daugiausiai laiko būtent savo, gerai nuo vaikystės žinomose ir todėl labai mielose gimtosiose vietose ir ėjo paskui augalus, o vėliau, tapęs profesionaliu botaniku – augalų ekologu, ir moksliškai juos tyrinėjo. Būtent savo mokslinių tyrimų ir apskritai gamtos stebėjimų metu sukaupti duomenys ir yra rašinių apie augalų gyvenimo istorijas pagrindas“ (p. 9-10).
Knygos anotacijoje rašoma: „Didžiausias ir labiausiai žinomas gyventojams Varėnos miškų gamtos turtas Lietuvoje ir už jos ribų yra grybai ir uogos. Tačiau nemažesnis gamtos turtas yra Varėnos sausažemių pušynų – šilais vadinamų, augalai, kurių įvairovė geriau negu bet kokie kiti objektai atspindi (indikuoja) krašto per tūkstančius metų susiklojusias gamtines sąlygas. Be augalų įvairovės nebūtų ir grybų bei uogų gausos. Knygoje, remiantis botanikos ir ekologijos mokslų žiniomis, nestokojant romantikos, aprašomos Varėnos šilams charakteringų medžių (pušies ir ąžuolo), krūmų (kadagio ir amalo), krūmokšnio (bruknės), puskrūmokšnio (paprastojo čiobrelio), žolių (pataisų, padraikų, paprastojo varpenio, lanksčiosios šluotsmilgės, sidabriukės, gluosvės, arnikos ir gauromečio) bei samanų (belapio sėmainio ir šilsamanės) gyvenimo istorijos. Dėl dirvožemių sausumo ir neturtingumo mineralinės mitybos elementais augalai Varėnos šiluose tarpsta ekologinio streso sąlygomis. Knygoje remiantis paties autoriaus, gimusio ir augusio Senojoje Varėnoje, stebėjimais bei tyrimais ir literatūros duomenimis atskleisti augalų įvairiapusiški prisitaikymai išgyventi ir sėkmingai augti Varėnos sausašiliuose…“ (p. 155).
Tikimės, kad drauge su šios knygos autoriumi J. R. Naujaliu, pasivaikščioję po Varėnos šilus, daugiau sužinosite apie mūsų krašto augalus, patirsite augalų gyvenimo pažinimo džiaugsmą.
Varėnos viešosios bibliotekos Kraštotyros skyriaus inf.