Ketinama uždaryti Panočių pagrindinę mokyklą – paskutinę Kaniavos
seniūnijoje, todėl tėvai sunerimę, nes vaikams tektų važiuoti į artimiausią mokyklą ir atgal 70 kilometrų
Varėnos rajono Panočių pagrindinės mokyklos bendruomenė yra sunerimusi dėl savo mokyklos likimo. Vadovaujantis svarstymui teikiamu Varėnos rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2021-2025 metų bendrojo plano patvirtinimo, nuo 2021 m. rugsėjo 1-osios inicijuojamas Panočių pagrindinės mokyklos likvidavimas.
Mūsų bendruomenei ši planuojamo projekto nuostata yra nesuprantama, nepamatuota, nesprendžianti mokyklų tinklo pertvarkos iš esmės.
Nepaisydami įvesto karantino, beprecedentės padėties Lietuvoje, šį klausimą Jūs, regis, pastūmėte į antrą planą. Pirmoje vietoje mūsų rajono valdžiai, kuriai trūks plyš reikia įgyvendinti savo norus, perlipant bendruomenės interesus, tiesiogine to žodžio prasme – sunaikinti mūsų mokyklą.
Panočių pagrindinė mokykla yra įsikūrusi mokiniams patogioje vietoje – Kaniavos seniūnijos centre. Likvidavus mokyklą, iš bendruomenės bus atimta galimybė rinktis arčiausiai esančią ugdymo įstaigą, kurią vaikai gali pasiekti savarankiškai, tėvai bus priversti vežti vaikus į toliau esančias ugdymo įstaigas, tikimybė vaikams savarankiškai pasiekti mokyklą sumažės.
Panočių pagrindinė mokykla turi atnaujintą, standartus atitinkantį sporto aikštyną (stadioną), kabinetai ir kitos erdvės atitinka mokinių ugdymosi poreikius, įstaiga nuolat pagal mokyklos galimybes atnaujinama, erdves pritaikytos mokinių poilsiui ir laisvalaikiui. Kasmet iš sutaupytų ar 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio paramos lėšų, rėmėjų aukų perdažomos grindys, sienos, langai, durys. Mokykla jau seniai yra atsikračiusi moksleivių nemėgstamų „tupyklų“ – įrengti šiuolaikiški tualetai. Mokykla turi visus pagrindiniam mokymui reikiamus kabinetus, dažname kabinete yra visa multimedijos įranga, kompiuteriai ir t.t.
Panočiuose dirba darnus pedagogų kolektyvas, bet kai kuriuos mokytojus tenka pasikviesti iš miesto mokyklų – fizikos, chemijos, matematikos ir kt. pamokoms. Pasak direktoriaus, tai nėra kokia nors tragedija – kvalifikuotų pedagogų netrūksta. Mokykla yra atvira bendruomenei ir jos veikloms, renginiams. Nuolat bendradarbiauja su viešąja biblioteka, Kaniavos kultūros centru, A. Barkausko pasieniečių užkarda, Panočių krašto bendruomene (šis bendradarbiavimas padeda kompensuoti neformaliojo ugdymo trūkumus, vaikai pastoviai užimti, nuolat ruošiasi renginiams).
Skirtingai nei teigia Varėnos Švietimo skyrius, Kaniavos seniūnijoje gimstamumo tendencija yra auganti. Jeigu pažiūrėtume į statistikos duomenis, vien 2018 m. seniūnijoje gimė 15 vaikų, 2019 m. – 9 vaikai, 2020 m. – 12 vaikų. Turime pripažinti – mokinių skaičius mokykloje mažėja, tačiau tai nulėmė per daugelį metų miesto valdančiųjų priimti sprendimai, mokyklų tinklo pertvarka ir reorganizavimas vyksta nuo 2005 metų. Tuomet mokykla pradėjo kovoti su jos reorganizavimo, uždarymo grėsmėmis, su tuo susijusiais gandais, todėl kai kurie tėvai nesiryžta rinktis mokyklos dėl nuolatinės įtampos. Ją toliau kelia laikinumo ir nepastovumo jausmas, investicijų nebuvimas, baimė, kad vaikams reikės pakeisti ugdymo įstaigą, mokytoją. Į susidariusią situaciją labai skaudžiai reaguoja mokiniai, jų tėvai – visa mokyklos bendruomenė, susidūrusi su nežinomybe dėl mokyklos likimo.
Daugelis bendruomenės narių esame baigę šią mokyklą ir pagarbiai vertiname Panočių pagrindinės mokyklos įtaką asmeniniam gyvenimui bei karjerai. Norime užtikrinti savo vaikams ir vaikaičiams galimybę pasinaudoti LR Konstitucijos ir Švietimo įstatymo teise mokytis pagal gyvenamąją vietą tėvų pasirinktoje mokykloje, nepatiriant nuolatinio streso dėl numatomo jos uždarymo.
Atkreipiame dėmesį, kad mokykla nėra privatus juridinis asmuo, kuris gali būti vertinamas vien tik ekonominiu aspektu. Ji atlieka šviečiamąją, kultūrinę, socialinę funkciją ir, nepaisant ekonominio pagrįstumo, būtina visos bendruomenės gerovei.
Vis dėlto turite atsižvelgti į bendruomenės ir tėvų nuomonę, nes vietos gyventojai yra mokesčių mokėtojai į savivaldybės biudžetą. Priimti sprendimą vienašališkai, tik rajono tarybos sprendimu, uždaryti mokyklą, be bendruomenės nuomonės paisymo, manome, tikrai yra neteisinga.
„Mechaninis uždarymas“ kokybės neužtikrina. Šioje vietoje turėtume vadovautis objektyviais kriterijais. Tais atvejais, kai mokinių skaičius krenta žemiau, tuomet mokyklos gali būti sujungiamos. Mums labai svarbu, kuo jaunesnis vaikas, tuo arčiau namų jis turi turėti galimybę lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą ar eiti į pradinę klasę. Vyresnieji jau gali naudotis autobusiukų pavėžėjimo paslaugomis.
Jeigu mokykloje yra vaikų, tai ji turi veikti. Jei nebėra vaikų, jos tuomet niekam nereikia. Mokykla pirmiausia yra skirta moksleiviams, o ne merui ar savivaldybės administracijos direktoriui, ar mokyklos vadovams.
Didelė dalis socialinėje rizikoje gyvenančių vaikų nelanko darželių, neužtikrinamas pavėžėjimas. Tyrimai rodo, kad jau čia mes „pametame“ vaikus. Tačiau mūsų bendruomenės nariai turi galimybę savo vaikus ugdyti mūsų mokykloje, kur jiems užtikrinamas visapusiškas ugdymas bei maitinimas. Kitiems metams planuojame rašyti projektą dėl dienos centro įkūrimo.
Mokinius išskirsčius po kitas mokyklas, atsiranda psichologinės adaptacijos problemos, įtakojančios vaikų mokymąsi ir sveikatą.
Priverstinis mokinių perkėlimas į kitas ugdymo įstaigas pažeidžia tėvų teisę laisvai rinktis mokyklą pagal LR Konstitucijos ir Švietimo įstatymus.
Mokykla nėra nuostolinga finansiškai (tuo metu, kai buvo priimtas sprendimas dėl likvidavimo, ji tikrai buvo nenuostolinga, jai užteko mokinio krepšelio skirtų lėšų, mokykla netgi sutaupė 2020 m. pabaigoje mokinio krepšelio lėšų -18100 eurų, kurios buvo perskirstytos kitoms mokykloms).
Visi mokyklos tėvai pageidauja, kad jų vaikai mokytųsi būtent Panočių pagrindinėje mokykloje.
Taip pat svarbu, kad būtų ne tik mokyklų uždarymo planas, bet ir pagalbos mokykloms planas. Jeigu iš vienos „prastos“ mokyklos, nuvešime į kitą prastą – nieko nebus. Taigi siūlome du svarbius darbus. Pirma, sutarti dėl mokyklų ugdymo ir veiklos kokybės standarto ir tobulinti mokyklų vertinimo ir pagalbos silpnesnėms sistemą. Net 30 proc. Lietuvos mokyklų niekuomet nebuvo vertintos. Būtina organizuoti platesnį mokyklų išorinį vertinimą ir skatinti mokyklų savęs įsivertinimą, remiantis rezultatais, suteikti individualizuotą paramą toms mokykloms, kurių rezultatai nepakankami. Geriausius mokyklų vadovus pasitelkti padėti silpnesnėms mokykloms.
Kokybiškas ikimokyklinis ugdymas šalia gyvenamosios vietos yra kritiškai svarbus įsipareigojimas valstybės piliečiams. Jūs turite užtikrinti įvairovę, kad tėvai turėtų galimybę pasinaudoti ikimokyklinio-priešmokyklinio bei pradinio ugdymo paslaugomis šalia namų. Būtina atsižvelgti ir į vaikų amžių – kuo mažesnis vaikas, tuo darželis ar mokykla turėtų būti arčiau namų, atstumą iki kitos mokyklos, kad vaiko nereikėtų šeštą ryto vežti į kitą mokyklą. Yra tokių vaikų, kuriems nuo namų iki Varėnos mokyklos atstumas į abi puses būtų 70 km. Ar jūs bent įsivaizduojate, kiek laiko užtruks vaiko kelionė į mokyklą ir atgal namo? Jūsų manymu, vaikas nuvykęs į mokyklą (įveikęs tokį atstumą) ar norės dar mokytis? O jau apie neformalųjį švietimą nė kalbos negali būti. Tai gal tada surinkime visus Varėnos rajono vaikus ir nuvežkime juos į Alytaus apskrities centrą – Alytų, ten vaikai gaus dar kokybiškesnį ugdymą.
Nemanome, kad yra gerai, kaip visi vaikai yra suvaromi į vieną didelę gimnaziją. Mūsų principinė nuostata – leisti pradinukams mokytis arti namų, kad jų nereikėtų niekur vežioti. Mažiems vaikams geriau būtų atvežti vieną ar du mokytojus, nei vežti visus vaikus.
Labai ginčytinas klausimas, ar mažoje mokykloje, bent jau pagrindinėje mokykloje, ta ugdymo kokybė yra prastesnė negu didelėje mokykloje. Manome, kaip tik atvirkščiai. Mokiniai gauna daug daugiau dėmesio ir ta bendruomenė galbūt daugiau pasidaro kaip šeimos bendruomenė. Ten visi vieni kitus pažįsta ir nemanome, kad visais atvejais pavėžėjimas išgelbėtų mokymosi kokybę.
Nors jūs ir akcentuojate, kad kaimo vaikai negauna kokybiško ugdymo, tačiau mes drįstame Jums prieštarauti, kad mokiniai tikrai gauna visapusiškai gerą ugdymą, todėl, kad čia dirba kompetentingi pedagogai, nuolat keldami kvalifikacijos laipsnius. Norime atkreipti jūsų dėmesį į mokinių pasiekimų lygį: 1-4 klasių patenkinamas lygis – 35% (2019 m. – 44,4%), pagrindinis lygis – 55% (2019 m. – 44,4%), aukštesnysis lygis – 10% (2019 m. – 11%). 5-8 klasių mokinių: patenkinamas lygis – 46% (2019 m. – 33%), pagrindinis lygis – 54% (2019 m. – 38%). Taigi viena iš mokyklos vadovo užduočių buvo gerinti ugdymo kokybę, ką mes ir matome. Pradinių klasių padaugėjo mokinių, pasiekusių pagrindinį lygį (pakilo 9%), padaugėjo 5-8 klasių mokinių, pasiekusių pagrindinį lygį (16%).
Jūs daug kur deklaruojate, kad yra regionų išsaugojimas, stiprinimas, bendruomeniškumo skatinimas, finansinė parama jaunoms šeimoms, kurios kuriasi regionuose, bet iš kitos pusės naikinate infrastruktūrą, tai yra uždarote mokyklas. Čia turbūt ir yra skausmingiausia, kad kaimas, bendruomenė praranda mokyklą, o kaimui mokykla yra traukos centras. Kaimo mokyklų tuštėjimas priveda prie gyvenviečių tuštėjimo.
Deja, siekis gerinti mokinių pasiekimus lieka tik „popieriniu“ rodikliu svarbiausiame šalies strateginiame dokumente. Bendrojo ugdymo pertvarka vykdoma nesiekiant gerinti mokinių ugdymo(-si) rezultatų, šis siekis netampa visų šalies švietimo politiką reglamentuojančių dokumentų pagrindiniu rodikliu, o Švietimo ir mokslo ministerija neturi galių užtikrinti, kad savivaldybės įgyvendintų nacionalinį siekį gerinti ugdymo rezultatus. Mokinių ugdymo(-si) rezultatų gerinimas nėra tikslas pertvarkant mokyklų tinklą, ne visos savivaldybės ir mokyklos strateginiuose planuose siekia gerinti mokinių ugdymo(-si) rezultatus, už juos neatsiskaito nei mokyklų vadovai, nei mokytojai.
Mes, žemiau pasirašiusieji (70 parašų), prašome, kad būtų stabdomas neišdiskutuotas, jokiais konkrečiais argumentais nepagrįstas sprendimo projektas.
Neringa Leimontienė
Darbo grupės (Varėnos rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2021-2025 m. bendrojo plano svarstymui) atstovė