Prasidėjus Varėnos rajono vicemero Giedriaus Samulevičiaus ir Panočių pagrindinės mokyklos mokytojos Neringos Leimontienės teisminiam procesui, kuriame politikas siekia apginti savo garbę ir orumą, su mokytoja solidarizuojasi rajono tarybos opozicijos nariai bei ragina vicemerą juos irgi paduoti į teismą…
Romana Vaičkutė
Kaip mokytoja įžeidė vicemerą
Skaitytojams priminsime, kad „Giružyje“ (Nr.7, 2021 02 26) buvo išspausdintas „Laiškas merui“ , kuriame Panočių krašto bendruomenės nariai prašo įsiklausyti į jų nuomonę ir neuždaryti Panočių pagrindinės mokyklos – paskutinės švietimo įstaigos šiame krašte. Šiame laiške buvo pacituoti keli sakiniai iš pokalbio su vicemeru Giedriumi Samulevičiumi, kuris buvo mokyklos uždarymo darbo grupės vadovas, ir kurie jį užgavo.
Po to laišką atsiuntusi mokytoja Neringa Leimontienė sulaukė vicemero brolio skambučio, kuris nebuvo malonus ir moterį išgąsdino, todėl ji kreipėsi į policiją. Tačiau frazę, kurią vicemeras reikalavo paneigti ir „Giružyje“ (kas buvo padaryta), vėliau pakartojo rajono tarybos Švietimo komiteto posėdyje, kai buvo kalbama apie Švietimo centro ir Moksleivių kūrybos centro sujungimą (str. „Vicemeras nori, „kad būtų kuo ramiau“, „Giružis“, Nr. 10, 2021 03 19).
Tačiau vicemeras G.Samulevičius vis dėlto neatvėso ir pradėjo bylinėjimąsi su Panočių pagrindinės mokyklos mokytoja, kuri paviešino spaudoje esą jo garbę suteršusius teiginius. Šiuo metu mokytoja turi pateikti teismui atsiliepimą.
Opozicija ragina vicemerą atsiimti ieškinį arba ir juos paduoti į teismą
Reaguodami į šią situaciją, rajono tarybos 9 opozicijos nariai parengė pareiškimą, kurį antradienį vykusiame rajono tarybos posėdyje perskaitė Angelė Malinovskienė.
Jame sakoma:
„Šių metų vasario 26 d. valdančiųjų balsais Varėnos rajono savivaldybės taryba patvirtino ugdymo įstaigų pertvarkos planą, nuspręsdama uždaryti Panočių pagrindinę mokyklą, nors tiek mokyklos, tiek vietos bendruomenė tokiam sprendimui griežtai nepritarė.
Viena iš pagrindinių oponenčių prieš Panočių pagrindinės mokyklos uždarymą buvo geografijos mokytoja Neringa Leimontienė. Būtent ši mokytoja skambino Varėnos rajono savivaldybės vicemerui Giedriui Samulevičiui, atsakingam už mokyklų pertvarką, o vėliau pasidalino savo įspūdžiais apie pokalbį su vicemeru. Regioninėje spaudoje paviešinus gyventojų laišką merui Algiui Kašėtai, kuriame papasakota ir apie Neringos Leimontienės bei vicemero Giedriaus Samulevičiaus pokalbį, pastarasis politikas labai įsižeidė ir kreipėsi į teismą. Atsakovė byloje – mokytoja Neringa Leimontienė. Tiesa, mokytoja buvo užsipulta dar iki gyventojų laiško paviešinimo: Giedriaus Samulevičiaus brolis Saulius Samulevičius skambino mokytojai ir pakeltu tonu reikalavo, kad žiniasklaidai pateikta nuomonė nebūtų viešinama, priešingu atveju – jai atsirūgs.
Primintina, kad Giedrius Samulevičius yra politikas, be kita ko – Varėnos rajono savivaldybės Etikos komisijos narys. Politikas privalo toleruoti kritiką, įskaitant ir aštrią. Juolab – jautriose ir kontraversiškose situacijose politikas gali ir privalo diskutuoti su visuomene, pateikti racionalius paaiškinimus ir argumentus. Tačiau politikas Giedrius Samulevičius pasirinko kitą kelią – iš pradžių įbauginti mokytoją bandė politiko brolis, o nepavykus – nuspręsta likviduojamos mokyklos mokytoją tąsyti po teismus.
Manome, jog toks rajono valdžios atstovo, vicemero Giedriaus Samulevičiaus elgesys yra nepriimtinas. Kaip žinia, vicemeras pasijuto užgautas ir ginasi Neringai Leimontienei neminėjęs, jog „nori ramiai sėdėti savo poste“, o ir žodžių „žinot, kas čia valdžia“ teigia nesakęs. Tačiau mes, žemiau pasirašiusieji opozicijos nariai, galime patvirtinti, kad ne kartą girdėjome panašaus pobūdžio vicemero teiginius, iš kurių visi susidarėme nuomonę, jog po ilgų metų, praleistų opozicijoje, galų gale gavęs šias pareigas Giedrius Samulevičius nenori jų prarasti ir nesiims jokių veiksmų, kurie prieštarautų mero Algio Kašėtos norams. Dar kartą visiems primename, kad vicemeras prieš du mėnesius Švietimo komiteto posėdžio metu viešai atsisakė jam Audriaus Saulyno pasiūlytos galimybės būti darbo grupės, svarstančios Moksleivių kūrybos centro reorganizavimo klausimą, nariu pasakydamas šiuos žodžius: „<…> ne, Audriau, ačiū ne, kad kuo ramiau būtų“.
Ir kad jau dedatės tokiu įžeistu bei pažemintu, asmeniškai noriu jums priminti, ponas vicemere, prieš keliolika metų nutikusį įvykį. Kai mes abu, tuomet dar būdami „Ryto“ vidurinės mokyklos mokytojais, kovojome prieš tuometinės valdžios planus reorganizuoti mūsų mokyklą. Juk tąsyk oponuodamas Mikalauskui prišnekėjote rimtų dalykų, kurie net nebuvo tiesa, tačiau jūsų už tai niekas po teismus netampė. O dabar, ponas vicemere, pamiršęs viską, sugebėjote užsipulti likviduojamos mokyklos mokytoją, kovojusią už mokyklos išsaugojimą ir išdrįsusią pasidalinti savo įspūdžiais apie jūsų nusiteikimą pareigas eiti „ramiai“. Turiu jums pasiūlymą: o gal paduokite į teismą ir mus – 9 opozicijos narius, kurie patvirtina, jog ne kartą, girdėdami Jūsų kalbas, susidarėme lygiai tokį pat įspūdį – kad norite ramiai sėdėti savo poste!
Opozicijos nariai: Marijonas Čapkovskis, Jaunius Grikšas, Martynas Katelynas, Ąžuolas Kuprys, Angelė Malinovskienė, Vidas Mikalauskas, Algis Miškinis, Povilas Saulevičius, Daiva Tamulevičienė“.
Skausminga vicemero reakcija
Vicemeras G.Samulevičius į šį pareiškimą ir į ypač asmeninį buvusios kolegės A.Malinovskienės priminimą apie praeitį sureagavo skausmingai. „Tokių netiesų, tokių beveik kvailysčių, tokių sapalionių ir svajonių aš iš jūsų tikrai nesitikėjau, – tramdydamas jaudulį kalbėjo jis. – Ar jūs tikrai savo noru tai kalbate? Tai yra jūsų sąžinės reikalas. Antra. Vyksta ikiteisminis tyrimas, gerbiamą Leimontienę aš esu padavęs tik už vieną eurą, kad teismas nustatytų moralinę žalą – tai tiesa ar melas. Minite pavardes, net nežinodama mano brolio ir kitus, kam jūs tai darote viešai, juk nežinote jokių aplinkybių… Aš tik, Angele, apgailestauti galiu. Apie Mikalauską jūs prišnekėjote dvidešimt kartų daugiau negu aš ir sugebėjote nueiti į tą politinę jėgą ir dainuoti estradines dainas, kurios jums patinka. Dabar norėčiau baigti, o prie šitos temos galbūt ir sugrįšiu…“