Kultūros židinio šviesa

0
7

Spalio 23 dieną Nedzingės kultūros centro salėje vyko jubiliejinė šventė – Nedzingės bibliotekos ir kultūros centro 85-osios kultūrinės veiklos metinės.

Kultūros centro direktorius Albertas Jakubavičius ir bibliotekininkė Irena Krutulienė renginio svečius supažindino su vietos kultūrinės veiklos istorija. Šventės metu koncertavo Perlojos kaimo kapela, vadovaujama Irenos Stoškienės. Pasveikintos atvykusios į renginį buvusios bibliotekininkės – Rūta Jarmalavičienė, Jolita Speteliūnienė ir ilgametės kultūros centro darbuotojos Vanda Mockevičienė, Nijolė Maceikienė. Jos prisiminė savo darbo metus, pasiekimus, saviveiklininkus, kolektyvus. Jubiliejaus proga kultūros darbuotojus sveikino ir padėkas įteikė Varėnos rajono savivaldybės mero patarėjas Jonas Kleponis, Kultūros ir sporto skyriaus vedėja Laima Denutienė, Varėnos seniūnas Dalius Lukminas, Varėnos kultūros centro direktorė Regina Svirskienė, Varėnos viešosios bibliotekos direktorius Eitaras Kazimieras Krupovičius, Nedzingės daugiafunkcio centro direktorė Roma Klimčiauskienė. Tarybos narė Danutė Karalevičienė perdavė nuoširdžiausius Seimo nario Juozo Baublio linkėjimus ir padėką, bibliotekos direktorius – menininko Vytauto Baublio linkėjimus nedzingiškiams ir atminimui albumą „Vytauto Didžiojo mirties 500 metų sukaktuvėms paminėti“.

Spalio 25 dieną biblioteką aplankė Seimo narys Robertas Šarknickas. Kultūros darbuotojams įteikė padėką, o Nedzingės bendruomenės nariams padovanojo autorinę knygą „Šarkos sielos šauksmas“.

Nedzingės kaimo žmonės nuo senų laikų mylėjo knygą, dzūkišką dainą ir smagų šokį. Išsaugotos gražios tradicijos, senų žmonių pasakojimai, neužmiršta dzūkiška tarmė.

Nedzingės mokykloje veikė bibliotekėlė, kurioje buvo galima pasirinkti knygų rusų kalba. Tuo metu populiarūs kalendoriai, maldaknygės. Įsikūrus lietuviškai mokyklai, mokytojas Raulušaitis įsteigė bibliotekėlę vaikams. Parveždavo knygų, parašytų lietuvių kalba. 1926 metais dirbant mokytojui Leonui Nadzeikai, išsiplėtė mokyklos bibliotekos veikla. Mokytojas rūpinosi vaikų ir suaugusiųjų švietimu. Leidiniai buvo vežami iš Merkinės ir Alytaus. Sukaupta iki 200 egzempliorių knygų. 1936 metais Mokytojas Petras Makaravičius susirūpino ne tik mokyklos bendruomenės aprūpinimu knygomis, bet ir kaimo žmonių švietimu. Mokiniai turėjo galimybę pasirinkti knygų ir parnešti savo tėvams. Mokytojo iniciatyva buvo numatyta pastatyti Šaulių namus, kuriuose vyktų kultūrinė veikla ir atsivertų didesnės galimybės kaimo žmogui tobulėti.

1938 metais vyko Šaulių namų atidarymas. Atidaroma skaitykla, kurioje vyresnio amžiaus žmonių švietimu rūpinosi šaulys Nikodemas Jakubavičius. Buvo iki 400 egzempliorių leidinių. 1931 metais skaitykla rūpinosi Vaitulionis. Atsidarius vidurinei mokyklai, kaime veikė dvi bibliotekos, kuriose dirbo du darbuotojai. Mokiniai turėjo galimybę pasirinkti knygų kaimo bibliotekoje. Kaimo bibliotekos fondas tilpo į mažą kambarėlį. Leidinių daugėjo, daugiau lankėsi skaitytojų. Nedzingės bendruomenės žmonių dėka bibliotekai buvo atiduotos senos medicinos punkto patalpos. Atliktas remontas. Nutarta, kad mokyklos ir kaimo bibliotekose dirbtų vienas darbuotojas. 2011 metais mokyklos knygų fondas buvo perkeltas į Kaimo biblioteką. Uždarius mokyklą, kultūros centras ir biblioteka įsikūrė mokyklos pastate, kuris reorganizuotas į daugiafunkcį skyrių prie Perlojos daugiafunkcio centro.

Bibliotekoje dirbo Stasė Miškinienė, Rūta Jarmalavičienė, Lina Tamuliavičienė, Irena Šombaraitė, Jolita Speteliūnienė.

Kultūrinis gyvenimas Nedzingės kaime gyvuoja nuo XX amžiaus pradžios. Spektakliai buvo statomi klojimuose. Jų pradininkas – Juozas Makaravičius. Žiūrovai susirinkdavo iš aplinkinių kaimų. Spektakliai statomi vasaros metu kol būdavo klojimai tušti. Mokykloje dirbusių aktyvių mokytojų dėka kultūrinio darbo veikla sustiprėjo 1936 metais. Buvo statomi ne tik vaidinimai, dainuojama, šokama, organizuojamos muzikinės popietės, į kurias įsitraukdavo vis daugiau mokinių ir mokytojų. Kad kaimo žmogus neliktų nuošalyje, 1938 metais pastačius Šaulių namus buvo dar labiau išplėsta kultūrinė veikla. Rinkosi saviveiklininkai iš aplinkinių kaimų. Organizuojami šokių vakarai. Juose armonika grodavo kaimo muzikantai. Buvo švenčiamos valstybinės šventės.

Šaulių namai tapo kultūros namais, kuriuose direktorių pareigas ėjo: Leonas Vainila, Jadvyga Dabušinskaitė, Ona Jakubavičienė, Ona Pigagaitė, Nijolė Grigaravičienė, Nijolė Maceikienė, meno vadovų: Elena Krūminaitė, Janina Slipkauskaitė, Petras Maciulevičius, Antanas Jarmala, Algis Slipkauskas, Vanda Mockevičienė.

Nedzingėje suburti šokių kolektyvai, choras, vaikų ir suaugusiųjų dramos klubai, agitbrigada, vaikų folklorinis ansamblis „Piemenukai“, suaugusiųjų etnografinis ansamblis. „Piemenukai“, vadovaujami Vandos Mockevičienės, ne kartą tapo įvairių konkursų laureatais. Suaugusiųjų etnografinio ansamblio programos „Krikštynos“, „Sekminės“, „Mergelės dalia“ ir kt. susižavėjo žiūrovus ir skatino juos domėtis Nedzingės kaimo papročiais ir tradicijomis.

Kultūros centro direktorius Albertas Jakubavičius kalbėjo, kad už tradicijų puoselėjimą, aktyvumą, nuoširdumą yra dėkingas bibliotekos ir kultūros centro lankytojams, saviveiklininkams ir visiems savo mylimo kaimo gyventojams. Jie savo vieningumu, meile gimtajam kraštui dar ilgai neleis užgęsti kultūrinio židinio šviesai.

Irena Krutulienė

Nedzingės bibliotekos bibliotekininkė

Palikti atsiliepima

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia