Rajono taryba nutarė Derėžnyčios aukštutinio tvenkinio pralaidos avarinės būklės remontui skirti 14389 eurus ir skubiai skelbti konkursą darbams atlikti
Romana Vaičkutė
Varėnos užtvankos antrojo tvenkinio pralaidos remontas buvo svarstomas antradienį vykusiame rajono tarybos posėdyje. Šį klausimą pristatęs rajono savivaldybės administracijos žemės ūkio skyriaus vedėjas Irmantas Laniauskas sakė, kad preliminari remonto kaina būtų 140389 eurai. Remontas yra būtinas ir delsti negalima, nes priešingu atveju galima sulaukti nemalonių padarinių ir gali nukentėti Varėnos-Bobriškių kelias.
Povilas Saulevičius apgailestavo, kad negalėjo apie šį sprendimą diskutuoti posėdžiuose, nes spendimo projektas buvo atsiųstas po jo. Jis klausė I.Laniausko, kodėl tik dabar reaguojama į šią problemą, nors ji jau buvo žinoma nuo birželio mėnesio ir gyventojų skundai ėjo jau nuo vasaros. Jis taip pat domėjosi, kas yra šių įrenginių šeimininkas.
I.Laniauskas sakė, kad informaciją apie avarinę užtvankos situaciją jį pasiekė tik lapkričio pirmosiomis dienomis, o jis yra įpareigotas rūpintis tik remonto darbais.
Savivaldybės administracijos direktorius Alvydas Verbickas pyko, kad P.Saulevičius kalba netiesą, esą buvo reaguota žaibiškai, vos tik pasiekė informacija apie avarinę būklę, kadangi įrenginiai buvo niekieno, pasinaudojus įstatymų teise, jis perimtas savivaldybės žinion.
P.Saulevičius sakė, kad tokių pralaidų rajone yra dešimtys ir klausė A.Verbicko, kiek jų jau yra perimta.
A.Verbickas sakė, kad rajone jų yra virš dvidešimties, tačiau visas šis turtas yra bešeimininkis. Todėl skubos tvarka periminėti turtą, kuris priklauso, neaišku kam, savivaldybė neturi pagrindo. Pasak jo, Varėnos užtvankos yra kita situacija, yra viešas interesas, vandens telkinys yra „rajono sostinėj“.
Vicemeras Giedrius Samulevičius klausė, ar nuo birželio mėn. buvo raštu gautų skundų? Į tai A.Verbickas atsakė, kad nebuvo, o suregavo į šią problemą vieno žmogaus FB paskyroj pamatę šią informaciją.
Vidas Mikalauskas sakė, kad per tą mėnesį, kai išaiškėjo problema, nieko nebuvo padaryta: „Nusifotografavot, susikėtė į feisbukus ir viskas. Įrodymas, kad nieko nepadarėt yra tai, kad tik dabar teikiat projektą, o tą buvo galima padaryti ir anksčiau, čia yra išskirtinė ekstremali situacija, todėl tarybos narių pritarimą galima buvo gauti raštu. Jau prieš mėnesį galėjote tas procedūras daryti, dabar užtruks dar porą mėnesių. Padariniai tikrai gali būti liūdni ir aš manau, kad į šią ekstremalią situaciją nebuvo tinkamai sureaguota“.
I.Laniauskas sakė, kad nebuvo taip paprasta: skyrius bendravo su rangovais ir specialistais, aiškinosi situaciją, kokių veiksmų reikia imtis ir kaip galima atlikti remontą, kokia suma būtų reikalinga, todėl eiti į tarybą nežinant konkrečios remonto, bent jau preliminarios, sumos negalima.
A. Kašėta siūlė priimti sprendimą, kuo greičiau skelbti konkursą ir imtis darbų.
Jaunius Grikšas sakė norįs grįžti prie tų 20 užtvankų, kurios yra rajone. Kokia ateitis jų laukia, nes dvi avarinės situacijos jau buvo – Noškūnuose ir Varėnoje. Pasak jo, tos pralaidos senos, bet kodėl administracijos direktorius nemato grėsmės ir net nesiruošia po truputėlį įteisinti? „Ką ketinat daryti su likusiom?“ – klausė tarybos narys.
A.Kašėta sakė, kad administracijos direktoriui duotas nurodymas išsiaiškinti situaciją. Tarybos nariai, pasiaiškinę kai kurias detales, neprieštaravo ir sprendimas buvo priimtas vienbalsiai.