Žvilgsnis į istoriją

0
111

Varėnos viešosios bibliotekos Kraštotyros leidinių fondą praturtino knyga „Trakiečių dzūkų dainos“[1], išleista 1899 metais. Žvilgsnis į senąją knygą – tai žvilgsnis į istoriją. Skaitytojus kviečiame pajausti istorijos dvelksmą į rankas paimant seną, laiko išbandymus atlaikiusį leidinį.

Kunigo Juozo Čapliko (slapyvardžiu Šimtakojis) knyga „Trakiečių dzūkų dainos“ įėjo į lietuvių folkloristikos istoriją kaip pirmasis spausdintas dzūkų liaudies dainų tekstų rinkinys. Meilė Tėvynei ir pagarba gimtajai kalbai jauną kunigų seminarijos klieriką J. Čapliką paskatino savo laisvą laiką skirti gimtojo krašto tautosakos rinkimui. Kartu tai buvo atkirtis carinės Rusijos Lietuvoje paskelbtam spaudos lotyniškais rašmenimis draudimui, taip pat noras parodyti skaitytojui, kokia poezija, grožis ir išmintis glūdi žodinėje liaudies kūryboje. Kunigas ir tautosakininkas Juozas Čaplikas-Šimtakojis dzūkams yra tas, kas Mažajai Lietuvai Liudvikas Rėza, Žemaitijai Simonas Stanevičius, Aukštaitijai broliai Antanas ir Jonas Juškos, o Suvalkijai Jonas Basanavičius. Jie visi rinko ir pirmieji paskelbė savo kraštų tautosaką.

Juozas Čaplikas Merkinės apylinkėse užrašė 102 dainas, kurios antrašte „Trakiečių dzūkų dainos“ buvo išspausdintos 1899 metais JAV periodiniame kultūros žurnale „Dirva“. Šis rinkinys tapo pirmąja dzūkų dainų publikacija. Jis buvo skirtas Mikalojaus Daukšos atminimui, sukakus 300 metų nuo jo žymiosios „Postilės“ leidimo. Dainų temos įvairios: ir apie brolelį kareivėlį, ir apie vargstančią martelę, ir apie karčiamos šinkorkėlę… Nemažai yra senųjų vestuvinių dainų. Dainų tekstai atspindi tuometinį paprastų žmonių gyvenimą, jų rūpesčius, sielvartus ir džiaugsmus. Ir nors rinkinyje neįamžintos dainininkų pavardės, aplankytų kaimų pavadinimai, tačiau ši knyga atspindi bent nedidelę Merkinės krašto dainų repertuaro dalį. Autentiškumo suteikia išlaikytos tekstų užrašymuose dzūkų tarmės ypatybės. J. Čapliko knyga, patekusi į 1907 metais įsteigtą Vilniuje Lietuvių mokslo draugiją, tapo laisvai prieinama mokslininkams. Ja naudojosi daugelis žymių tautosakininkų, tarp jų: Jonas Basanavičius, Vincas Krėvė, Antanas Smetona ir kiti.

Juozas Čaplikas gimė 1876 m. sausio 20 (sausio 6) d. Merkinės valsčiaus Samūniškių kaime, o apie 1883 metus su tėvais persikėlė į Ryliškius (Alytaus raj.). Mokėsi pas kaimo daraktorių, paskui liaudies mokykloje Merkinėje, o 1893 m. baigė Suvalkų gimnazijos 4 klases. 1895 m. rudenį įstojo į Vilniaus kunigų seminariją, kur besimokydamas sutiko lietuvius iš Aukštaitijos, Suvalkijos ir Žemaitijos, susipažino su tų kraštų tarmėmis, papročiais. Čia jaunasis klierikas J. Čaplikas suprato ir įsisąmonino, kad jis yra dzūkas iš gražaus Dainavos krašto, kur daug puikių dainų ir pasakų, legendų ir padavimų. Vasaros atostogų metu keliavo ir užrašinėjo dzūkiškas dainas. Taip kaupėsi būsimoji jo knyga, kuri 1899 metais J. Šimtakojo slapyvardžiu išleidžiama JAV, pavadinta „Trakiečių dzūkų dainos“.       

1899 metais J. Čaplikas baigė kunigų seminariją. Vikaravo ir kunigavo įvairiose parapijose: Žiežmariuose, Valkininkuose, Ivijoje (Baltarusija). Sidroje (Lenkija). 1905-1910 m. – Perlojos klebonas. Čia jis mokė liaudies švietėjas – daraktorkas, dalijo pieštukus, popierių, grafitines lenteles, kad šios steigtų lietuviškas mokyklas, mokytų vaikus. Apie kunigo J. Čapliko švietėjišką veiklą byloja ir tokia žinutė ano meto spaudoje: „Rugpjūčio 1 dieną atsisveikinome su gerbiamuoju ir mylimuoju mūsų parapijos klebonu kun. Čapliku. Žmonės lydėjo jį su ašaromis, nes buvo ko ašaroti. Kun. Čaplikas pastatė puikią kleboniją ir pradėjo mūryti naują bažnyčią. Šviesa parapijoje pakilo, dora sustiprėjo. Ačiū gerb. klebonui, ateina 20 egz. laikraščių, daugiau 100 žmonių prisirašė prie „Šv. Kazimiero Draugijos“ ir inkurta „ Blaivybės“ draugija. Lydėdami savo numylėtąjį kleboną, tariame jam nuoširdų „ačiū“ ir linkime jam visokių Dievo malonių, kad ir kitoje parapijoje galėtų taip pasekmingai darbuotis“ .(„Spindulys“ 1910, Nr. 18). 

Pirmojo pasaulinio karo metais (1915-1918) J. Čaplikas buvo pasitraukęs į Rusiją. 1918-1920 metais rūpinosi Ryliškių parapijos įsteigimu. Nuo 1920 metų – Dusmenų klebonas, o 1929 m. perkialiamas į Kazokiškes.Šioje bažnyčioje J. Čaplikas dirbo 19 metų. Jis buvo itin aktyvus lietuvybės skatintojas, ruošė daraktorius, dekoravo bažnyčios vidų, pastatė naują varpinę, įrengė naujas kapines, bet dėl nepalankumo sovietinei valdžiai buvo ištremtas. 1948 m. suimamas, patenka į sovietinius lagerius. 1955 metais grįžo į Lietuvą. Trumpą laiką klebonavo Babriškėse. 1956 – 1959 – Vievio altaristas.

1956 m. kunigui J. Čaplikui vyskupas Teofilius Matulionis suteikė garbės kanauninko titulą. Nuo 1959 iki mirties (1961) – Akmens parapijos klebonas.

                      Mirė 1961 m. gegužės 28 d. Palaidotas Akmens kaimo bažnyčios šventoriuje.

Laimutė Cibulskienė

Varėnos viešosios bibliotekos bibliografė


[1] Trakiečių dzuku dainos / užrašytos J. Šimtakojo [Juozo Čapliko] Merkinės parapijoje. – Shenandoah, Pa. : [s.n.], 1899 ([Shenandoah, Pa. : V. Šlekio sp.]). – 82 p.

Palikti atsiliepima

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia

Rekomenduojami video

Taip pat skaitykite: