Gyvename globaliame pasaulyje, daug keliaujame ir sąmoningai ar nesąmoningai padedame plisti svetimų kraštų augalams ir gyvūnams, kurių niekada nebūdavo mūsų kraštuose. Svetimžemės rūšys gali būti netyčia atgabenamos su kroviniais, todėl jų gana gausu geležinkelio stotyse, uostuose, pakelėse. Kai kurias rūšis žmonės įveisdavo norėdami pagerinti gamtą – taip Lietuvoje atsirado usūriniai šunys, ondatros, vynuoginės sraigės, gausialapiai lubinai ar zuikiakrūmiai ir net garsieji Sosnovskio barščiai. Mūsų gamtoje nemažai yra ir bėglių iš sodų ar gėlynų – bitinės sprigės, dygliavaisiai virkšteniai, vienametės šiušelės. Dalis tokių svetimžemių rūšių, neturėdamos natūralių priešų, tampa tikra bėda – jos plinta sparčiai, išstumia panašias į save vietines augalų rūšis ir mažina biologinę įvairovę, kenkia žmonių sveikatai, atneša ekonominių nuostolių. Tokios agresyvios rūšys vadinamos invazinėmis.
Šiuo metu Lietuvoje į Invazinių rūšių sąrašą įrašytos 35 rūšys (17 gyvūnų ir 18 augalų). Nors invazinių rūšių laikymas, auginimas, veisimas, dauginimas, mainymas, įvežimas, perkėlimas, prekyba ar kitoks jų naudojimas yra draudžiamas, kai kurios jų yra labai išplitusios ar sparčiai plintančios visoje šalies teritorijoje, taip pat ir Varėnos rajone. Nuo jų neapsaugotos ir saugomos teritorijos, kur tokie „svečiai“ tikrai nėra pageidaujami. Dzūkijos nacionalinio parke, Nemuno ir Merkio pakrantėse gluosnius išstumia uosialapiai klevai, nemažai šių greitai augančių medžių yra paupių kaimuose. Paupių šaltinynuose plečiasi bitinių sprigių sąžalynai, pakrančių žoles dengia dygliavaisio virkštenio vijokliai. Šiems ir kitiems invaziniams augalams išplitus, jų naikinimas yra sudėtingas, reikalaujantis didelių sąnaudų.
Todėl šiemet ir kitais metais VšĮ Gamtos paveldo fondas kartu su partneriais iš Lietuvos ir Baltarusijos – Varėnos rajono savivaldybės administracija, Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija, Gardino Janko Kupalos valstybinis universitetu, Gardino rajono vykdomojo komiteto Žemės ūkio ir maisto valdyba bei Valstybine aplinkosaugos institucija „Respublikinis kraštovaizdžio draustinis „Ozery““ – įgyvendina projektą „Svetimžemių invazinių augalų rūšių neigiamo poveikio ekosistemoms ir žmonių gerovei sumažinimas Lietuvos ir Baltarusijos pasienio regione“. Šio projekto tikslas – gerinti vietos ir regioninių valdžios institucijų, taip pat kitų viešųjų įstaigų, veikiančių gamtos ir aplinkosaugos valdymo srityse, gebėjimus ir pajėgumus spręsti gamtines ir žmogaus sukeltas problemas, tokias kaip invazinių rūšių plitimas.
Projekto tikslams pasiekti numatyta atlikti teisinių dokumentų analizę ir svetimžemių invazinių augalų rūšių inventorizaciją Lietuvos ir Baltarusijos pasienio regionuose, vykdyti pasirinktų svetimžemių augalų rūšių kontrolę ir naikinimą, informuoti visuomenę apie svetimžemių augalų žalą ekosistemoms ir žmonių gerovei, skleisti informaciją apie projekto rezultatus. Vykdant projektą sukurta internetinė anketa, skirta rinkti duomenis apie 20 invazinių augalų rūšių paplitimą Lietuvos ir Baltarusijos pasienio regione (Alytaus ir Vilniaus apskrityse bei Gardino srityje). Anketą galima rasti internete adresu https://arcg.is/0Drb1u
Kviečiame ir šio straipsnio skaitytojus pažymėti pastebėtų svetimžemių invazinių augalų vietas! Jūsų pateikti duomenys padės įvertinti potencialias grėsmes pasienio regiono biologinei įvairovei, gyventojų sveikatai, žemės ir miškų ūkiui bei suplanuoti pavojingų invazinių augalų kontrolės ir naikinimo priemones.
Projektas vykdomas įgyvendinant 2014-2020 metų Europos kaimynystės priemonės Latvijos, Lietuvos ir Baltarusijos bendradarbiavimo per sieną programą (http://www.eni-cbc.eu/llb)
Šį straipsnį iš dalies finansavo Europos Sąjunga. Už jo turinį atsako tik Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija ir jokiomis aplinkybėmis negali būti laikoma, kad šis straipsnis atspindi Europos Sąjungos poziciją.
