Statistika rodo, kad bazalioma, arba odos vėžys, yra dažniausia iš vėžinių ligų – ji sudaro 25 proc. visų onkologinių susirgimų ir 75 proc. visų odos vėžio atvejų. Medikai primena, jog jei pats pacientas nepastebės pirmųjų požymių ir laiku nesikreips pagalbos, specialistai gali būti bejėgiai.
Bazalinių ląstelių karcinoma arba bazalioma – tai lėtai augantis odos vėžys, atsirandantis paviršiniame odos sluoksnyje. Jeigu ši onkologinė liga diagnozuojama anksti, ji yra nesunkiai pagydoma. Į kitus organus išplinta itin retai, tačiau išsiskiria nenuspėjama eiga – gali augti lėtai, protarpiais suaktyvėti, smarkiai išplisti ir vėl regresuoti.
Pastebimas pacientų jaunėjimas
Santaros klinikų onkologijos chemoterapijos skyriaus vedėja, gydytoja onkologė chemoterapeutė Skaistė Tulytė teigia, kad didžiausią riziką susirgti bazalioma sukelia ultravioletinių spindulių poveikis: „Labai pavojingi spinduliai, kurių didelę dozę žmonės gauna atostogų metu degindamiesi saulėje. Žmonėms, kurių oda šviesi, didesnė grėsmė kyla vaikystėje ir paauglystėje, todėl svarbu tinkamai pridengti kūną ir pasirūpinti apsauginėmis priemonėmis.“
Remiantis statistika, šia onkologine liga dažniau serga vyresnio amžiaus žmonės. Rizika susirgti padidėja sulaukus 50 m., o 75 m. ir vyresniems asmenims tikimybė susirgti bazalioma yra penkiskart didesnė. Pastebima, kad pastaruoju metu bazalioma užklumpa vis jaunesnius žmones.
Bazalioma taip pat gali atsirasti ir sergant ligomis, kurių metu sutrinka imuninės sistemos veikla, pavyzdžiui pacientams, kuriems buvo atlikta transplantacija, taip pat asmenims, infekuotiems ŽIV.
Svarbiausia – laiku atpažinti
Onkologė chemoterapeutė S. Tulytė pažymi, jog labai svarbu laiku atpažinti pirmuosius bazaliomos požymius. „Tai gali būti maži, dažniausiai odos atspalvio ar švelniai rožiniai mazgeliai, papulės su paviršinėmis išsiplėtusiomis kraujagyslėmis telangiektazijomis, aptinkami ant veido ir kaklo. Negydant mazgas didėja, plinta gilyn ir jo centre fomuojasi opelė, iš kurios gali pakraujuoti, formuotis šašas. Nors šie mazgeliai dažniausiai atsiranda veido srityje, trečdaliu atvejų ant nosies, gali būti pastebėti ir ant lytinių organų, perianalinėje srityje“, – teigia medikė.
Bazalioma kartais painiojama su melanoma – kitu ne mažiau pavojingu piktybiniu odos naviku. Melanomą paprastai galima atpažinti iš apgamų pakitimų, ji neužauga tokia didelė kaip bazalioma, tačiau itin anksti ir greitai plinta į limfmazgius, vidaus organus. Tai itin agresyvi vėžio forma, dažnu atveju sukelianti mirtinas komplikacijas.
Onkologė chemoterapeutė S. Tulytė pastebi, kad pacientai tokių odos darinių rimtai nevertina tol, kol jie nesukelia diskomforto.
„Neretai žmonės atidėlioja vizitą į gydytojo kabinetą tikėdamiesi, kad viskas praeis. Tačiau vizito pas gydytoją atidėliojimas gali turėti liūdnų pasekmių – užfiksuojami ypač sunkūs uždelstų ligų atvejai, kuomet chirurginis gydymas ir spindulinė terapija jau nebegali padėti dėl didelio odos ploto pažeidimo“, – sako ji.
Jei pastebimas netikėtai atsiradęs kintantis odos darinys medikai ragina nedelsiant kreiptis į gydytoją dermatologą. „Svarbu rūpintis savimi ir savo sveikata, ypatingai vyresniame amžiuje. Jeigu vyresniam nei 50 m. žmogui ant kūno atsiranda didėjantis ir šerpetojantis darinys, kuris negyja kelis mėnesius, nenumokite ranka“, – perspėja S. Tulytė.
Diagnostika ir gydymas
Bazaliomos gydymas priklauso nuo paciento amžiaus, bendros sveikatos būklės ir naviko vietos. Dažniausiai piktybinį darinį dermatologai pašalina chirurgiškai, kai pažeistos sudėtingesnės vietos – procedūrą atlieka plastikos chirurgai. Jeigu chirurginės intervencijos metu gali būti pažeistas per didelis plotas ar paciento būklė neleidžia jos atlikti, taikoma spindulinė terapija. Paviršiuje susiformavusioms mažo skersmens bazaliomoms gydyti galima naudoti specialų kremą, fotodinaminę terapiją.
Tam tikrais atvejais, kuomet liga jau pažengusi, neoperabili ar metastazavusi, gali būti taikoma sisteminė taikinių terapija. Anot S. Tulytės, nustatyta, kad daugiau nei 90 proc. šia liga sergančių pacientų būna pakitęs vadinamasis Hedgehog signalinis kelias, kurio pakitimai skatina bazaliomos atsiradimą. Pažengusią ligą Santaros klinikų medikai jau kelis metus gydo taikinių terapijos preparatu, kuris selektyviai slopina pakitusį signalų perdavimą Hedgehog kelyje.
„Patyręs dermatologas jau apžiūrėdamas odą dermatoskopu gali įtarti bazaliomą. Kaip ir kitas onkologines ligas, tiksliai diagnozuoti bazaliomą ir taikyti gydymą galima tik atlikus darinio biopsiją“, – apie ligos diagnostiką pasakoja S. Tulytė.
Nustatyta ir retų, genetiškai paveldimų sindromų, kurių viena iš išraiškų yra ši odos vėžio forma. Tuomet serga jauni žmonės, įvairiose kūno srityse formuojasi dauginės paviršinės bazaliomos, kartu pasireiškia ir kiti būdingi simptomai.
Nuo onkologinių ligų nėra apsaugotas nei vienas, tačiau visi gali stengtis sumažinti grėsmę sveikatai. Gydytojai rekomenduoja pastebėjus neaiškios kilmės darinius ant odos – nedelsiant kreiptis į specialistus. Laiku pastebėta liga yra nesunkiai pagydoma, tokiu būdu galima išvengti skaudžių komplikacijų.