Merkinės knygnešys

0
21

Šiemet sukanka 125 metai nuo kunigo, draudžiamosios lietuviškos spaudos platintojo ir lietuviškų knygų gabenimo iš Tilžės organizatoriaus Kosto (Konstantino) Jagmino mirties. Mirė ir palaidotas Merkinėje

Gegužės 7 diena Lietuvoje ir plačiajame pasaulyje, kur gyvena lietuviai, minima Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena. Jau 117 metų turime laisvą žodį, spaudą. Tai svarbi data tautos ir valstybės istorijoje. Lietuviškosios spaudos draudimo laikotarpis, trukęs 40 metų, – vienas išskirtiniausių lietuviškos knygos kelio istorijos puslapių. 2004 m. minint Spaudos atgavimo 100-metį, UNESCO knygnešystę įvertino kaip unikalią ir pasaulyje neturinčią analogų. Šią dieną su gilia pagarba minime knygnešių žygius ir  prisimename žmones puoselėjusius gimtąją kalbą. Vienas tokių buvo kun. Konstantinas Jagminas

Spaudos draudimo laikais pirmasis lietuviškų knygų platinimą Merkinėje ir visoje Merkinės parapijoje organizavo kun. Konstantinas Jagminas. Jis gimė 1868 m. vasario 13 d. Šilutės rajone, Balčių kaime. Kilęs iš Lietuvos bajorų. Pradžios mokslus ėjo namie, vėliau, baigęs Kursko gubernijoje 5 klases gimnazijos, įstojo į Vilniaus kunigų seminariją. 1989 m. įšventintas kunigu. Buvo paliktas Vilniuje, Katedros vikaru. Bet kunigai jo nemėgo dėl lietuviškos veiklos ir 1890 m. jis buvo išsiųstas vikaru į Merkinę. Iki 1890 m. Merkinės bažnyčioje niekas negirdėjo nė žodžio lietuviškai, nors beveik visi parapijiečiai buvo lietuviai. Tik trejetą dienų teišbuvęs Merkinėje ir susipažinęs su esama padėtimi, K. Jagminas išdrįso per Velykas bažnyčioje užgiedoti lietuviškai ir pasakė lietuvių kalba pamokslą. Ir pridūrė, kad lietuviškai pamokslai visuomet būsią, o kas sekmadienį lietuviškai mokysiąs poterių. „Koks tuomet buvo buvo žmonių džiaugsmas, pirmą kartą prigimtoje savo kalboje giedant tą šventą giesmę. Negalėjo iš džiaugsmo ir pro ašaras giedoti, bet ir neturėjo iš ko, nes nebuvo nė vienos maldaklnygės, vien tik tos trys, kurias anksčiau buvo įteikęs kunigėlis mano tėvui. Kun. Jagminas turėjo pats, eidamas aplink bažnyčią, giedoti savo neprastai gražiu balsu“ (Jono Jeskelevičiaus pasakojimas)[1] .

Nuo pat pirmųjų dienų Merkinėje kun. K. Jagminas ėmė rūpintis lietuviškų knygų gabenimu iš Tilžės ir platinimu. Manoma, kad spaudos parūpindavo ir atsiųsdavo į Merkinę jo sesuo, gyvenusi tėviškėje Balčiuose, prie pat M. Lietuvos sienos. Platinti knygas Merkinės apylinkėje padėjo vietiniai knygnešiai: broliai Jurgis ir Martynas Miliai, Kazys Barysas, Ieva Krukonaitė ir kt. Jų padedamas iš žmonių surinkdavo lenkiškas maldaknyges ir pakeisdavo lietuviškomis. Po metų Merkinėje ir visuose parapijos kaimuose buvo pakankamai lietuviškų maldaknygių ir kitų lietuviškų leidinių. Klebonas Adomas Šlepavičius skundė jaunąjį vikarą vyskupui už lietuvių kalba sakomus pamokslus, o policijai – už lietuviškų knygų platinimą. Nuo policijos atsipirkdavo kyšiais. Parapijiečiai užstojo savo mylimą kunigą, pasiuntė vyskupui prašymą, kad jo ne tik nebaustų, bet ir paskirtų klebonu. Vilniaus vyskupas A. Audzijonis į jų prašymą atsižvelgė ir 1894 m. kun. K. Jagminą paskyrė Merkinės klebonu.[2]

„Kunigas Jagminas žinomas ne tik kaip lietuviškos spaudos platintojas, bet ir kaip žmonių šelpėjas, globėjas. Ypač mylėjo mažus vaikus. Neturtingų tėvų vaikus šelpdavo materialiai. Mergaitėms, kurios barstydavo gėles, pirkdavo sukneles, batukus ir kojines. Po kiekvienos šventos dienos nepamiršdavo vaikų būrio nusivesti į sodą pavaišinti obuoliais ir saldainiais. Nepamiršdavo jis ir senų moterėlių. Duodavo atminimui rožančius, „abrozėlius“. Jis buvo didelis tėvynės mylėtojas ir žmonių geradaris“. (Papasakojo: Mikas Lukauskas, Kurmiškių k., Merkinės vls. / Užrašė O. Mačiulskaitė, Merkinės mst.) [3]

Deja, jam neilgai teko darbuotis tėvynei: mirė 1896 m. gegužės 13 d., vos sulaukęs 28 metų amžiaus. Palaidotas Merkinės bažnyčios šventoriuje.

Atminimo įamžinimas: K. Jagmino kapas ir antkapinis apminklas Merkinės bažnyčios šventoriuje; paminklinė lenta Merkinėje, K. Jagmino g. pradžioje (atidengta 1990.III.18); portretas (stribų sušaudytas) Merkinės muziejuje; pavardė įrašyta Knygnešių sienelėje KVDKM sodelyje.

Varėnos viešoji biblioteka gavo gerb. Juozo Raugalos el. laišką: „Domiuosi genealogija ir neseniai aptikau K. Jagmino mirties metrikus. Esmė ta, kad keliuose informaciniuose šaltiniuose, tarp jų ir Visuotinėje lietuviškoje enciklopedijoje, Wikipedijoje, ar jūsų bibliotekos bibliografės Laimutės Cibulskienės parengtame straipsnyje (http://biblioteka.varena.lt/lt/konstantinas-jagminas) jo mirties data nurodyta 1896 gruodžio 1 d. Deja, iš mano surastų K. Jagmino mirties metrikų (metrikų kopiją svetainėje epaveldas.lt galima rasti čia: https://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/ARCH/1541/1/39?exId=23784&seqNr=377) bei ir užrašo ant jo antkapio Merkinėje (prikabinu Mindaugo Lapelės darytą nuotrauką) matome, kad jo mirties data visur nurodyta klaidinga. Iš tikrųjų kunigas nuo džiovos mirė 1896 metais, bet ne gruodžio, o gegužės 1 dieną. Ir dar – ši data juk nurodyta pagal tuo metu naudotą Julijaus kalendorių. Perskaičiavus pagal šiandien naudojamą Grigaliaus kalendorių patikslinta jo mirties data – 1896 gegužės 13 d.

P.S. Dar prisegu ir iš Eglės Akstinaitės gautą K. Jagmino gimimo akto išrašo iš Vainuto metrikacijos knygos fotokopiją (gautą iš Mokslų akademijos bibliotekos rankraščių skyriaus). “

Nuoširdžiai dėkoju gerb. Juozui Raugalai. 

Laimutė CIBULSKIENĖVarėnos viešosios bibliotekos bibliografė

Palikti atsiliepima

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia