Ar apgausime mirtį?

0
67

Prof. Jonas GRIGAS

Pasaulio religijose laikoma, kad tik žmogaus siela, bet ne kūnas, yra nemirtinga. Bet yra žmonių, kurie šiuolaikinėmis technologijomis siekia paversti nemirtingais ir mūsų kūnus. Tai krionikai, tikintys, kad žmonių užšaldymas žemoje temperatūroje gal suteikti viltį, kad ateities technologijos prisikėlimą pavers įmanomu. Tačiau ar realus yra gyvenimas po užšaldymo?

Žmonėmis yra būdingas mirtingumo suvokimas. Bet daugelis tiki pomirtiniu gyvenimu. Šį tikėjimą dar labiau stiprina krioninis kūno užšaldymas ir jo atgaivinimas.

„Krionikai yra mokslinės fantastikos mėgėjai ir optimistai“, – sako Denisas Kowalskis, „Cryonics Institute“ JAV Mičigano valstijoje, siūlančio savo paslaugas, prezidentas. Nepaisant jų optimizmo, krioninis užšaldymas ir atgaivinimas šiandien visiškai neįmanomas. Tačiau šiuo metu ne viską žinome. Krionikos tikslas yra išlaikyti kūnus, kol bus sukurta reikiama medicinos technologija. Netgi ištikimiausiems jos šalininkams krionika nėra garantija. Tačiau mes tikrai mirsime ir jei būtų net menka galimybė pratęsti gyvenimą naudojant krioniką ir laimėti antrą gyvenimą, kai kas ryžtasi ir moka pinigus.

Kaip veikia krionika? Kai kas nors pasirūpinęs, kad jo palaikai būtų saugomi krioniškai, paskelbiamas mirusiu, medikai atvėsina kūną lediniu vandeniu ir palaiko audinių aprūpinimą deguonimi. Ledinis kūnas dedamas į hermetiškai uždarytą indą ir nuskraidinamas į krionikos įstaigą. Čia kūną įdeda į aparatą, kuris palaiko kraujo cirkuliaciją ir deguonies tiekimą, ir pumpuoja stiklinimo tirpalą, kuris veikia kaip antifrizas, kad neleistų kūno audiniams virsti ledo kristalais, tikėdamiesi sumažinti žalą ląstelių struktūrai. Tada lėtai atšaldo kūną iki skysto azoto temperatūros (minus 196 laipsniai Celsijaus). Tai kainuoja apie 28 000 JAV dolerių.

Kūnai lauks šiuose rezervuaruose, kol medicinos technologijos galės juos atgaivinti. Niekas nežino, kaip ta technologija atrodys. Galbūt audinių inžinerija ir molekulinės nanotechnologijos galės atkurti ir pakeisti pažeistus audinius. Tačiau mokslininkai, tiriantys užšalimo temperatūros poveikį gyviems audiniams, dabar tik purto galvas.

Kas gali nutikti ne taip? „Nėra absoliučiai jokio įrodyto mokslinio būdo, kaip sušaldyti visą žmogų iki tokios temperatūros, visiškai nesunaikinus audinių. Kai mokslininkai bando užšaldyti gyvo žmogaus audinį, jis visiškai sunaikinamas, ląstelės membrana visiškai sunaikinama. Sunku įsivaizduoti, kaip mūsų audiniai galėtų atlaikyti pakartotinio šildymo procesą, net ir pasinaudojant kelių šimtmečių mokslo pažanga. Prieš porą metų laboratorijoje bandėme sustiklinti kiaulės širdį ir širdis plyšo pusiau“, – sako Shannon Tessier, kriobiologė iš Harvardo universiteto.

Be argumentų, kas įmanoma ar gali būti įmanoma ateityje, kyla dar vienas klausimas: net jei būtų galima sugrįžti, ar to norėtum? Juk būtume įstrigę keistame pasaulyje, atskirti nuo visko, dėl ko mūsų gyvenimas turėjo prasmę. Oksfordo universiteto filosofas Andersas Sandbergas, kuris nešioja medalioną su jo krioninėmis instrukcijomis, sako: „Gyvenimas vertas pabandyti dar kartą pabūti. Bet tai lošimas.“

„Jūs neturite ko prarasti“, – sako Kowalskis, kuris kartu su žmona ir sūnumis užsiregistravo krioniniam užšaldymui. „Net jei tai neveikia, mes vis tiek stumiame mokslą į priekį.“

Kitas garsus amerikietis, „Amazon“ įkūrėjas milijardierius Jeffas Bezosas, kitaip siekia padaryti žmones nemirtingus. Jis daug investavo į naują biotechnologijų startuolį „Altos Labs“, kurio pagrindinis tikslas yra „ląstelių atjauninimas, siekiant atkurti ląstelių sveikatą ir atsparumą, panaikinti ligas ir pakeisti mediciną“, teigiama sausio mėnesio pranešime spaudai.

„Altos Labs“ turi įspūdingą tyrėjų sąrašą. Vienas jų yra Shinya Yamanaka, Nobelio premijos laureatas, kamieninių ląstelių tyrinėtojas, turintis medicinos isilavinimą ir farmakologijos daktaro laipsnį, dešimtmečius profesoriavęs ir vadovavęs Kioto universiteto kamieninių ląstelių tyrimų skyriui. Jis prisijungė prie „Altos Labs“ kaip vyresnysis mokslininkas. Jo 2012 m. Nobelio premija susijusi su ląstelių „perprogramavimu“, ląsteles pakeičiant taip, kad iš jų vystytųsi kamieninės ląstelės. Kaip teigiama pranešime spaudai, „Altos Labs“ atidarys dvi Kalifornijos laboratorijas Bay Area ir San Diege, turės laboratoriją Kembridže, Anglijoje ir bendradarbiaus su Japonijos mokslininkais. Gausu Nobelio premijos laureatų. Startuolis prisijungs prie San Franciske įsikūrusio „Calico Labs“ – kito startuolio, siekiančio apgauti mirtį. „Altos Labs“ biudžetas jau pirmąją dieną buvo 3 mlrd. dolerių. „Altos Labs“ rėmėjas yra ir Rusijoje gimęs milijardierius Jurijus Milneris, gyvenantis Palo Alto mieste Los Altos kalvose, iš čia kilęs ir startuolio pavadinimas.

Tai ar galėsime kada nors nugalėti mirtį? Gamta parodė mums pavyzdį. Daugialąsčius gyvūnus lėtūnus, turinčius sudėtingą nervų sistemą ir visus organus, galima virinti, šaldyti, džiovinti, sustiklinti, skraidinti kosmose nesvarumo sąlygomis – pristabdę mirties ratus jie toliau gyvena. Gamta žino, kaip nukelti mus į ateitį. O genialūs protai ir dideli pinigai visada pasiekia tikslą.

Palikti atsiliepima

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia

Rekomenduojami video

Taip pat skaitykite: