2022 m.lapkričio 27 d. Varėnos rajone, Merkinėje, artėjant 65-osioms brigados generolo Adolfo Ramanausko-Vanago žūties metinėms, buvo atidengta skulptoriaus Gintauto Lukošaičio sukurta skulptūra ,,Vanagas su vanagėliu” ir atidarytas Lietuvos partizanų vado vardu pavadintas skverelis.
Šv. Mišios už Lietuvos Laisvės gynėjus buvo aukojamos Merkinės Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje.
Iškilmingame renginyje dalyvavo Adolfo Ramanausko Vanago dukra Auksutė Ramanauskaitė – Skokauskienė su šeimos nariais, Lietuvos Respublikos Seimo nariai Angelė Jakavonytė ir Juozas Baublys, LR krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, Varėnos rajono savivaldybės meras Algis Kašėta, Lietuvos partizanų artimieji, jaunieji šauliai ir kiti garbūs svečiai.
Partizanų vadą pagerbė Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai, o Merkinės rotušės aikštėje Lietuvos kariuomenė demonstravo savo techniką ir ginklus.
Tai bronzinė skulptūra sukurta pagal 1947 metais Bingelių kaimo pakraštyje darytą A. Ramanausko-Vanago fotografiją, kurioje partizanų vadas priklaupęs ant vieno kelio su vanagais ant pečių pozuoja fotografui.
A. Ramanauskas-Vanagas buvo mokytojas, bet, sovietams okupavus Lietuvą, 1945 m. įsijungė į partizaninę kovą už Lietuvos nepriklausomybę, tapo vienu iškiliausių partizanų vadų, jam buvo suteiktas brigados generolo laipsnis.
1948 metais jis buvo paskirtas Pietų Lietuvos partizanų srities vadu, dar po metų tapo Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio prezidiumo pirmininko Jono Žemaičio pavaduotoju, o 1950 metų pradžioje – Sąjūdžio Gynybos pajėgų vadu.
1952–1953 m. A. Ramanauskas-Vanagas pasitraukė iš aktyvios ginkluotos kovos ir su šeima slapstėsi iki 1956 metų, kai buvo sulaikytas Kaune. Po žiaurių kankinimų jam mirties bausmė įvykdyta 1957 metais.
Partizaninis karas prieš SSRS okupaciją Lietuvoje vyko 1944–1953 metais. Jame dalyvavo ne mažiau kaip 50 tūkst. žmonių, o visame pasipriešinimo judėjime kaip pogrindžio organizacijų nariai, rėmėjai dalyvavo apie 100 tūkst. Lietuvos gyventojų. Šiame kare žuvo per 20 tūkst. partizanų ir jų rėmėjų.
Nuotraukos Raimundo Kaminsko/LGGRTC
