Kraštiečių sukaktys

0
269

Minint žymių kraštiečių Jono Remigijaus Naujalio 75-ąsias, Jono Balčiaus 80-ąsias ir Petro Bingelio 80-ąsias gimimo sukaktis, Varėnos viešojoje bibliotekoje (II aukšte) veikia spaudinių paroda „Kraštiečių sukaktys“.

Lietuvos mokslų akademijos tikrajam nariui, profesoriui habilituotam daktarui

Jonui Remigijui Naujaliui – 75.

Juozas Remigijus Naujalis. Visuotinė lietuvių enciklopedija

Gimė 1948 m. sausio 1 d. Senojoje Varėnoje. Būdamas botanikas, savo mokslinėje veikloje didžiausią dėmesį skyrė evoliuciškai pačių archajiškiausių Žemėje sausumos augalų – kerpsamanių, varpenių, padraikų, pataisų, asiūklių ir paparčių – įvairovės ir ypač jų populiacijų struktūros bei dinamikos tyrimams. Beveik keturiasdešimt metų skyrė pedagoginei veiklai Vilniaus universitete. Profesoriaus paskaitos, ypač botanikos mokomoji lauko praktika, diskusijos seminaruose, vadovėliai ir monografijos paskatino nemažai jaunų žmonių rinktis profesionalaus augalų tyrėjo kelią. J. R.Naujalisžinomas botanikos mokslo žinių populiarintojas, savo knygomis ir straipsniais spaudoje skatina visuomenę domėtis augalų įvairove, jų tyrimo pasiekimais.

Mokslininkas Varėnos viešajai bibliotekai yra padovanojęs įdomių ir vertingų savo bei su kitais autoriais parašytų knygų, kurios eksponuojamos parodoje: „Paskui augalus po Varėnos apylinkes“ (2007), „Augalų populiacinė ekologija“ (1992), „Sporiniai induočiai kaip augalų bendrijų komponentai“ (1995), „Vadovas Lietuvos kerpsamanėms pažinti“ (1995), „Botanikos praktikos darbai“ (2009), „Lietuvos augalinio rūbo struktūra“ (2005), „Paskui augalus po Varėnos šilus“ (2020).  

Filosofui, Lietuvos filosofinės ir etinės minties bei lietuvių dorovinės tapatybės tyrėjui profesoriui habil. dr. Jonui Balčiui – 75

(1943 01 02 – 2017 10 17)

Jonas Balčius. Nuotr. iš www.alkas.lt

Gimė 1943 metais sausio 2 d. Liškiavoje. Baigęs Liškiavos vidurinę mokyklą, 1964-1969 Vilniaus universitete studijavo lituanistiką. Keletą metų dirbo šio universiteto Mokslo tarybos sekretoriumi, „Minties“ leidyklos vyr. moksliniu redaktoriumi. 1986 m. apgynė humanitarinių mokslų daktaro disertaciją „Prano Dovydaičio filosofinės ir visuomeninės pažiūros“, 2005 m. jam buvo suteiktas habilituoto daktaro laipsnis. 2006 m. išleido monografiją „Dorovinio lietuvių identiteto prigimtis ir prasmė“, 2009 m. – „Lietuvos filosofijos ir etikos istorijos metmenis“. Paskelbė apie 50 mokslinių, keliolika eseistinių ir publicistinių straipsnių. Buvo plataus akiračio mokslininkas, jį domino net fizika ir astronomija, tačiau pagrindinis mokslinių tyrinėjimų laukas – savo tautos dorovinis identitetas. Rašė eilėraščius. 2008 m. išleido poezijos knygą „Ir kaip akmens tyla“. Buvo Kultūros, filosofijos ir meno instituto (dabar Lietuvos kultūros tyrimų institutas) Etikos skyriaus ir Vilniaus pedagoginio universiteto (dabar Lietuvos edukologijos universitetas) Etikos katedros vedėju.

Jonas Balčius mirė 2017 spalio 17 d., eidamas 74-sius metus. Palaidotas Liškiavos kapinėse.

Baigiantis 2018-iesiems Rašytojų klube buvo pristatyta daugiau nei prieš metus Anapilin išėjusio J. Balčiaus poezijos rinktinė „Spalio danguos“ (2018).

Parodoje eksponuojamos J. Balčiaus poezijos knygos „Ir kaip akmens tyla“ (2008) bei „Spalio danguos“ (2018) ir knygelės „Platono etika“ (1996), „Epikteto etika“ (1997), „Markas Aurelijus – imperatorius ir etikas“ (1997). Pateikiamas Almos Lapinskaitės straipsnis „Dzūkas – filosofas – lyrikas“ (Metai.- 2019, Nr. 3, p.156–159).

Lietuvos valstybinio Kauno choro meno vadovui ir  vyriausiajam dirigentui, profesoriui, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatui

Petrui Bingeliui – 80

(1943 01 03–2020 12 06)

Petras Bingelis. Nuotr. iš www.valdovurumai.lt

Gimė 1943 m. sausio 3 d. Varėnos rajono Mardasavo kaime. Dar studijuodamas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje P. Bingelis pradėjo dirbti Vilniaus vyrų choro „Varpas“ chormeisteriu ir valstybinio pučiamųjų instrumentų orkestro „Trimitas“ muzikantu bei dirigento asistentu. 1969 m., įgijęs choro dirigento diplomą, subūrė Kauno valstybinį chorą, kuriam ir tebevadovavo būdamas jo meno vadovu ir vyriausiuoju dirigentu. 1971–1972 m. – „Varpo“ meno vadovas ir dirigentas. Nuo 1980-ųjų dėstė Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. 1977–1979 m. Kaune įkūrė kamerinį orkestrą ir buvo jo vadovas. 1988–1989 m. – Kauno valstybinio muzikinio teatro vyriausiasis dirigentas. 1993 m. maestro P. Bingelis apdovanotas Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija, 1994-aisiais – Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu, 2003 m. – ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didžiuoju kryžiumi, 2008 m. išrinktas Kauno miesto garbės piliečiu. 2013 m. Kultūros ministerija jam įteikė garbės ženklą „Nešk šviesą ir tikėk“, 2018-aisiais maestro P. Bingelis apdovanotas Šv. Lozoriaus didžiuoju kryžiaus ordinu. 2020-aisiais Kauno valstybinio choro meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas už Lietuvos kultūros ir choro meno puoselėjimą pagerbtas vienu svarbiausių valstybės apdovanojimų – ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ didžiuoju kryžiumi.

Mirė 2020 m. gruodžio 6 d. 2021 m. liepos 5-ąją amžinojo poilsio P. Bingelis atgulė savo gimtojo Mardasavo kaimo kapinėse.

Parodoje eksponuojamos straipnių iš periodinės spaudos kopijos apie P. Bingelio gyvenimą ir veiklą.

Parengė Laimutė Cibulskienė

Varėnos viešosios bibliotekos bibliografė

Palikti atsiliepima

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia

Rekomenduojami video

Taip pat skaitykite: