Nežemiškųjų ateivių dar teks palaukti

0
6

Prof. Jonas GRIGAS

Gyvybės ir kitų civilizacijų egzistavimas kosmose jaudina žmonių vaizduotę. Jeigu kitų planetų ateiviai aplankytų Žemę, tai būtų reikšmingiausias įvykis žmonijos istorijoje. Apie ateivius kuriami filmai. 2015 metų apklausos duomenimis, 56 proc. amerikiečių tiki ateivių pasirodymo galimybe. Kodėl?
Dažnai danguje žmonėms pasirodo neatpažinti skraidantys objektai (NSO). Nuo 1947 metų vien JAV buvo trys oficialūs NSO tyrimai: projektas „Sign“ (Ženklas) (1947-1949), projektas „Grudge“ (Pagieža) (1949-1951) ir projektas „Blue Book“ (Mėlynoji knyga) (1952-1969). Iš daugiau kaip 10 000 tirtų NSO pasirodymų, dauguma buvo paaiškinti natūraliais gamtos reiškiniais, bet apie 600 buvo pripažinti nepaaiškinamais.
Kai kurie iš NSO buvo ypač paslaptingi. Pavyzdžiui, 1956 metais NSO Anglijoje, kuriuos stebėjo amerikiečių ir britų karinės oro pajėgos. NSO nebūtinai turi būti tapatinami su ateiviais, nes visokias skraidymo priemones seniai kuria amerikiečiai ir rusai. Moksliškai ištirti NSO sunku todėl, kad jie pasirodo nereguliariai, kaip ir radijo signalai iš kosmoso. Tačiau kosmoso radijo signalus mokslininkai jau paaiškina natūraliais pulsarų skleidžiamais signalais.
Nesėkmės aptikti nežemiškąją gyvybę slegia. Seniai yra žinomas „Fermio Paradoksas.“ Mokslas tarsi sakytų, kad gyvybė kosmose turėtų vešėti. Bet garsus italų fizikas Enrico Fermi senai retoriškai klausė „Kur jie slepiasi?“ Gali būti bent trys priežastys, kodėl nežemiškieji ateiviai nesirodo: Pirmoji, gyvybei gali būti sunku atsirasti. Žemėje ji atsirado, kai susidarė tinkamos sąlygos. Bet negalima atmesti, kad esame vieninteliai galaktikoje, o gal ir visame kosmose, Dievo kūriniai.
Antroji priežastis yra ta, kad nežemiškoji gyvybė kosmose gali egzistuoti, bet mes jos dar neatradome. Gal nepakankamai ieškojome, gal neteisingai ieškojome arba jie nenori, kad juos pastebėtume. Gyvybė kosmose gali būti milijonus metų labiau technologiškai pažengusi už mus. Todėl atsižvelgiant į visatos ir galaktikos amžių, esame kosmoso kūdikiai. Matant, kokį šuolį padarė mūsų technologijos per pastaruosius 100 metų, sunku įsivaizduoti, kur jos galėjo nuvesti kitas civilizacijas per milijonus metų. Jei nežemiškoji gyvybė yra milijonus metų senesnė už mus ir ji nenori, kad mes apie ją žinotume, mes apie ją ir nesužinosime.
Yra ir trečioji Fermio paradokso priežastis. Gyvybė galėjo atsirasti daugelyje planetų daugybę kartų. Bet ji dabar neegzistuoja. Yra daugybė būdų, kaip visata gali nužudyti gyvybę, pavyzdžiui, didelių asteroidų smūgiais. Arba gyvybė gali susinaikinti pati. Žemėje mes matome, kaip negailestingai per visą žmonijos istoriją naikinome vien kitus. Esame technologinėje paauglystėje, pakankamai išmanūs save sunaikinti moderniaisiais ginklais, bet nepakankamai išmanūs to nepadaryti. Gali būti, kad pakankamai technologiškai pažangi civilizacija yra pasmerkta save sunaikinti.
Kiek mums žinoma, esame vieninteliai, bandantys suprasti visatą. Jei nebūsime pakankamai išmintingi ir apsišausime, neatrodo, kad kažkas atvyktų mūsų gelbėti. Galima tikėtis, kad kosmose egzistuoja milijonus metų pažangesnė nežemiškoji gyvybė, laukianti mūsų suaugti prieš aplankant mus. Pamatę danguje NSO, neskubėkime manyti, kad atskrido ateiviai. Jei tai įvyktų, sužinotume visi.

Palikti atsiliepima

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia