Vandens mėginiai po gaisro

0
2

Aplinkos apsaugos agentūra (AAA) nuo pat gaisro pradžios padangų perdirbimo įmonėje Alytuje spalio 16 d. iki lapkričio 18 d. atliko 119 vandens mėginių, imtų iš Nemuno ir vandens telkinių šio gaisro paveiktoje teritorijoje, 2407 analizes. Juose tirti 64 skirtingi parametrai.

Šių tyrimų tikslas, kaip sakė AAA direktorius Rimgaudas Špokas, – ištirti į paviršinius vandens telkinius galimai patekusius teršalus ir vandens kokybę.
Apibendrinus visą mėnesį iš Nemuno (žemiau Alytaus nuotekų valymo įrenginių) imtų mėginių tyrimus matyti, kad jo vandenyje nei vienas iš matuotų sunkiųjų metalų neviršijo momentinių didžiausių leistinų koncentracijų, o kai jos nenustatytos – vidutinių metinių leistinų koncentracijų. Normų neviršijo ir kitos tirtos pavojingos medžiagos – polichlorinti bifenilai, policikliniai aromatiniai angliavandeniliai, lakieji organiniai junginiai, naftos angliavandeniliai. Spalio antroje pusėje trumpuoju laikotarpiu po gaisro dėl sutrikusios nuotekų valyklos veiklos Nemune buvo stebima padidėjusi organinių, azotinių ir fosfatinių medžiagų koncentracija, bet lapkričio pradžioje ji labai sumažėjo ir tapo artima geros būklės vertei. Gaisro metu (spalio 20-21 d.) paimti mėginiai toksiškumui nustatyti parodė, kad Nemuno vanduo buvo netoksiškas.
Padidėjusi tarša nenustatyta ir ištyrus gaisro poveikio teritorijoje esančių telkinių vandenį. Mėginiai buvo paimti iš kūdrų Miklusėnuose, Jasunskų ir Navickų kaimuose, Kavalio ežero ir Gulbynės karjero. Nei vienos kūdros vandenyje sunkiųjų metalų ir policiklinių aromatinių angliavandenilių koncentracijos neviršijo momentinių arba metinių didžiausių leistinų koncentracijų. Kavalio ežere sunkiųjų metalų, lakiųjų organinių junginių, polichlorintų bifenilų, policiklinių aromatinių angliavandenilių ir naftos angliavandenilių koncentracijos buvo mažesnės už metodo nustatymo ribą. Gulbynės karjere, į kurį pateko gaisro gesinimui naudoto vandens, nei vienas iš sunkiųjų metalų neviršijo momentinės didžiausios leidžiamos koncentracijos. Iš policiklinių aromatinių angliavandenilių vienintelis benz(g,h,i)perilenas viršijo momentinę didžiausią leidžiamą koncentraciją 1,5 karto. Kitų teršalų koncentracijos buvo mažos, o dažnai net mažesnės už metodo nustatymo ribą.

Palikti atsiliepima

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia