Padidėjęs skrandžio rūgštingumas – ką valgyti?

0
13

Priežastys, sukeliančios
padidėjusį rūgštingumą

Viena dažniausių priežasčių, kodėl padidėja skrandžio rūgštingumas, tai netinkama mityba. Skrandžio rūgštingumą gali sukelti gazuoti, saldinti gėrimai, rūkyti gaminiai, įvairūs padažai, keptas maistas, kai kurie citrusiniai vaisiai, šokoladas, mėtos, alkoholis, rūkymas. Todėl jaučiant, kad bent šiek tiek pradeda kilti rūgštis vertėtų susimąstyti apie savo mitybą. Neteisingai maitinantis susilpnėja stemplės apačioje esantis vožtuvėlis, todėl skrandžio rūgštis ima kilti aukštyn.
Padidėjęs skrandžio rūgštingumas gali atsirasti ir dėl įvairių ligų – cukrinis diabetas, antsvoris, skrandžio opos. Šios ligos taip pat išsivysto dažniausiai dėl nesubalansuotos mitybos.
Dažnai patiriamas stresas taip pat gali būti padidėjusio skrandžio rūgštingumo priežastimi.

Padidėjusio skrandžio
rūgštingumo simptomai

Esant padidėjusiam skrandžio rūgštingumui pasireiškia tam tikri simptomai. Gali būti juntamas deginimas, skausmas, rūgštis burnoje. Kartais tai gali būti net sausas kosulys. Ypatingai atkreipti dėmesį reikėtų, jei nesergi jokiomis peršalimo ligomis, o kosulys kankina nuolat, ypatingai naktį, atsigulus.
Jei jaučiami bent menkiausi simptomai, būtina imtis priemonių, kadangi su laiku dėl nuolat kylančios skrandžio rūgšties gali atsirasti žaizdelių, prastėja burnos ertmės būklė, pažeidžiami dantys. Nieko nekeičiant savo kasdienybėje ir leidžiant ligai ūmėti būklė tik sunkėja. Burnoje tarsi nuolat kažkas dega. O tai labai nemalonus ir varginantis jausmas. Kai kurie dėl to negali net užmigti.
Žinoma, yra vaistų, kurie padeda mažinti rūgštingumą ar tam kartui numalšinti simptomus. Tačiau svarbiausia yra keisti savo gyvenimo būdą, įpročius, mitybą, atsisakyti žalingų įpročių.

Ką daryti ir ką valgyti?
Norint, kad rūgštis nekiltų ar iš vis neatsirastų šis nemalonus jausmas pirmiausia reikėtų pradėti nuo mitybos. Reikėtų vengti itin riebaus, aštraus maisto, nesveikų užkandžių, pusfabrikačių, alkoholio. Taip pat neturėtum valgyti sūdytų, rūkytų, konservuotų produktų, šokolado ar jo gaminių. Iš daržovių reikėtų vengti česnakų, svogūnų, ridikėlių, agurkų, krienų, venti pipirų. Rūgštingumą sukelti gali ir ledai ar šalti gėrimai. Reiktų atsisakyti riebios, keptos mėsos, rūgščių vaisių, uogų. Kavos taip pat reikėtų atsisakyti bei visų produktų, kurių sudėtyje yra kofeino.
Valgyti galima džiūvėsius, vištieną, jautieną, neriebią kiaulieną, virtą ar troškintą žuvį, omletą (netinka virti kiaušiniai). Gaminimui naudoti tyrą, nerafinuotą alyvuogių aliejų.
Daržoves geriausia virti. Tinka virtos bulvės, moliūgai, morkos, burokėliai. Gali valgyti špinatus, aguročius, salotas. Tinka kepti obuoliai. Kiti tinkami vaisiai – avokadas, arbūzas, bananai, papaja, melionas.
Galima valgyti įvairius riešutus – pistacijas, moliūgų sėklas, migdolus, anakardžius, graikinius riešutus, pekano riešutus, sezamo sėklas.
Sugriežtinti mitybą reikėtų mažiausiai mėnesiui laiko, pagerėjus galima po truputį įtraukti ir kai kuriuos kitus produktus. Svarbiausia ne per greitai ir stebėti savo savijautą.
Reikėtų stengtis įsivesti valgymo rėžimą ir valgyti kas 3 valandas, tačiau nedaug. Turint antsvorio reikėtų pasistengti jį numesti, tai taip pat padės pagerinti savijautą. Valgyti tik sėdint, po valgio negulėti. Vakare paskutinis valgymas turėtų būti ne vėliau, kaip likus trims valandoms iki miego.
Na, o jei tokių bėdų nėra, pasistenkite jų išvengti ir sveikai maitintis pradėti jau dabar!

Parengė R.V.

Palikti atsiliepima

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia