Vasaros košmaras – geliantys vabzdžiai

0
3

Artėjant karantino pabaigai, laisvalaikį gryname ore ir nuotaiką gali sugadinti ne tik prastas oras, bet ir aplinkui zyziantys vabzdžiai: uodai, mašalai, vapsvos, akliai ir daugybė kitų. Vieni iš jų kėsinasi įgelti, nes yra alkani, kiti gi puola tik saugodami savo lizdus ar susierzinę. Vaistininkai sako, kad šiomis dienomis vis daugiau žmonių į vaistines užsuka ieškodami profilaktinių apsaugos nuo vabzdžių priemonių arba tepalų, skirtų mažinti niežulį šiems jau įgėlus.

Kaip tapti nematomu
vabzdžiams

Pasak „Gintarinės vaistinės“ vaistininko Tado Labanausko, nuo vabzdžių apsisaugoti galima dviem būdais – jų vengti ir naudoti atbaidančias priemones (repelentus).
Dažnai tenka išgirsti, kad vabzdžiai dažniau sugelia jiems „skanesnius“ žmones. T. Labanauskas juokauja, kad uodas pirmiausia turėtų paragauti kraujo, kad nuspręstų, jog jis jam skanus arba ne, ir apie tai pranešti kitiems uodams. Pasak vaistininko, dalis tiesos šioje mintyje vis dėlto yra, tik tą „skanumą“ uodai ir kiti vabzdžiai nustato kitais būdais. 
„Uodus, mašalus, aklius vilioja mūsų kūno kvapas, šiluma ir iškvepiamas anglies dioksidas. Ramiai vėsų vakarą ežero pakrantėje stovintis žvejas bus ne toks skanus uodui, nei pabėgiojęs ir miško aikštelėje sustojęs atsikvėpti žmogus. Žvejys mažiau kvepės prakaitu, bus vėsesnė jo oda ir ramesnis kvėpavimas, o sušilęs sportininkas trauks mašalus iš visų miško aikštelės pakraščių“, – pavyzdį pateikia vaistininkas. 
Vabzdžio jutimus blokuoja cheminiai repelentai, tad tokiais išsipurškęs žmogus tampa nematomas uodui. Natūralios, eterinių aliejų pagrindu pagamintos priemonės mūsų nematomais nepadaro, tiesiog jų kvapas uodams nemalonus ir todėl jie laikosi atokiau.  
Kitokia situacija yra su bitėmis ir vapsvomis – joms rūpi tik maistas ir lizdo bei jų pačių saugumas, tad jos visiškai nekreipia dėmesio į žmones, nebent jie saldžiai kvepia arba per daug priartėja prie jų namų. 
Vaistininkas taip pat rekomenduoja vykstant į gamtą nenaudoti kvepalų, kvapių kosmetikos priemonių, vengti ryškių drabužių. Širšes ir vapsvas ypač vilioja saldus maistas, vaisiai, tad iškylaudami stenkitės juos laikyti uždaruose induose. „Ypač atsargiai reikia gerti iš nepermatomų indų (skardinių), kurios bent akimirkai buvo paliktos praviros, nes į juos galėjo įlįsti vapsva. Patikėkite, liežuvis – ne pati maloniausia vieta įgėlimui, be to, tai dar ir pavojinga“, – perspėja specialistas.

Nuo bičių galite pasislėpti… krūmuose
Vaistininko teigimu, bičių ar vapsvų įgėlimas žmogui pavojingesnis nei uodų, nes jos suleidžia nuodų, o uodai – tik seilių. Dažniausiai įgėlus bitei, širšei ar vapsvai jaučiamas skausmas, patinsta aplink įgėlimo vietą, bet tai normali organizmo reakcija į patekusius nuodus. 
Retais atvejais gali išsivystyti alerginė reakcija. Jei ji labai greita ir stipri, gali būti pavojinga gyvybei, tad reikia kuo greičiau kreiptis į medikus. T. Labanauskas atkreipia dėmesį, kad alergija niekada nepasireiškia po pirmo įgėlimo, tad vabzdžiui įgėlus ne pirmą kartą, reikia stebėti organizmo reakciją. „Jei išbertas ar tinsta visas kūnas, darosi silpna, sunku kvėpuoti, nedelsiant reikia kviesti medicininę pagalbą ar kuo skubiau vykti į artimiausią gydymo įstaigą“, – perspėja „Gintarinės vaistinės“ vaistininkas.
Atsidūrus pernelyg arti bičių ar vapsvų lizdo ir jas suerzinus, jis pataria greitai pasišalinti iš tos vietos. Jokiu būdu negalima mosikuoti rankomis, nes taip tik atkreipsite į save dar daugiau vabzdžių dėmesio. Jei vis tik įgėlė viena bitė ar širšė, staigiu judesiu nubraukite ją nagu nuo odos, bet stenkitės netraiškyti, nes sutraiškius vabzdį pasklinda nuodų kvapas kitoms lizdo gynėjoms tampa signalu pulti.  
„Vabzdžiams sudėtinga skraidyti tankumynuose, tad jei šalia yra tankesnis miškelis ar krūmai, patarčiau nerti į juos, ir vabzdžiai liausis jus persekioję. Jei esate plyname lauke, traukdamiesi užsimeskite drabužį ant galvos, nes žymiai geriau sugeltas pilvas nei sugeltas veidas“, – tvirtina T. Labanauskas.

Niežulį ištverti padeda ir
liaudiškos priemonės, ir
vaistiniai preparatai

Uodui įgėlus atsirandantį erzinantį niežulį retas ištveria nesikasydamas. Įvairiuose šaltiniuose galima rasti gausybę liaudiškų būdų niežuliui malšinti: druska, soda, alijošius, mėtos, dantų pasta, citrinos sultys ir kita. Pasak vaistininko, kai kurie turi logišką paaiškinimą, nes jų sudėtyje yra tam tikrų veikliųjų medžiagų, kiti ne, tad greičiausiai teigiamą poveikį daro įsitikinimas, kad šios priemonės padeda. 
Kaip bene pačią greičiausią pagalbą namų sąlygomis T. Labanauskas įvardija šaltį. Ledukai, šaltas vanduo, metalinis ar stiklinis indas padės numalšinti niežulį ar skausmą įkandimo vietoje. Panašiai veikia ir ant odos tepamas spiritas – jis garuoja ir vėsina odą bei slopina niežulį, o tuo pačiu dar ir dezinfekuoja. Vis dėlto efektyviausios ir ilgiausiai veikiančios niežulį malšinančios priemonės yra vaistinėse parduodami antihistamininiai preparatai, tarp kurių yra ir tinkančių mažiems vaikams.
Kasymasis niežėjimą ne sumažina, o atvirkščiai, dar labiau sustiprina. Be to, stipriai nusikasius įgėlimo vietą atsiranda žaizdelės, į jas gali patekti nešvarumų ir kilti infekcija. T. Labanausko teigimu, kraujo užkrėtimo paprastas uodo įkandimas tikrai nesukels, bet jei dėl kasymosi atsiras žaizda, kuri vėliau pradės pūliuoti ir ja tinkamai nepasirūpinsite – gali nutikti visko.

Palikti atsiliepima

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia