Varėnos viešosios bibliotekos Kraštotyros leidinių fondas pasipildė Vilniaus Vytautų klubo laikraščiu „Vytautai“ (penkiais numeriais) bei Lietuvos Vytautų klubo leidiniu „Vytautas“ (dešimt numerių). Šiuos leidinius padovanojo buvęs Vilniaus Vytautų klubo prezidentas (2000-2012 ) Vytautas Paulaitis
Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Vytauto, sumanaus politiko ir karvedžio, vardas amžiams įrašytas į mūsų istoriją. Turbūt mūsų krašte nėra nė vieno žmogaus, kurio širdis nevirptelėtų išgirdus žodžius „Vytautas Didysis“. Nevirptelėtų iš pagarbos, dėkingumo ir pasididžiavimo. Juk šis vardas – tai Lietuvos simbolis. Atgimimo pažadinti, kilnių idėjų ir tikslų siekdami Vytautai susibūrė į Lietuvos Vytautų klubą. 1991 m. liepos 22 d. prie Lietuvos kultūros fondo buvo teisiškai įregistruotas Vytautų klubas, o 1992 m. sausio 5 d. įvyko steigiamasis Vytautų klubo suvažiavimas, priimti įstatai, veiklos programa, išrinkta taryba. Jo prezidentu buvo išrinktas Vytautas Juodka.
Kad centrinio klubo veikla būtų veiksmingesnė, nutarta steigti ir regioninius klubus. Taip vėl atgimė Vytautas Didysis. Susibūrė ne tik bendravardžiai, bet ir bendraminčiai Vytautai. Klubo svarbiausias tikslas – gaivinti istorinę atmintį ir ugdyti pilietiškumą, organizuoti tomis temomis konferencijas, paskaitas ir disputus, lankyti vietoves, susijusias su Vytautu Didžiuoju ir Lietuvos istorija.
Kaip Vytautų klubas susijęs su Varėnos rajonu? Kai Lietuvoje masiškai buvo naikinami lietuvišką patriotizmą propaguojantys paminklai, perlojiškiai išsaugojo Vytauto Didžiojo paminklą. Ir ne tik išsaugojo, bet ir atvirai reiškė jam deramą pagarbą – visą laiką paminklas buvo rūpestingai prižiūrimas, tvarkoma jo aplinka. Todėl Perloja iki šiol asocijuojasi su Vytautu Didžiuoju. Tad neatsitiktinai Vilniaus Vytautų klubas pirmiausia susidraugavo su perlojiškiais. 1993 m. vasario pradžioje Perlojoje susibūrė 28 Vytautų kuopelė. Ne kartą Vytautai lankėsi Perlojoje, dalyvavo šventėse. Ir 1998 m. lapkričio 22 dieną pažymint Perlojos Respublikos 80-ąsias metines Vilniaus Vytautų klubo atstovai buvo kartu su perlojiečiais. Apie Vytautų apsilankymus Perlojoje rašoma leidinyje „Vytautas“.
Vytautai lankėsi ir Liškiavoje, nusilenkė trijų kalvų panoramai, prisiminė jose vykusius dramatiškus įvykius. Lankydamiesi Merkinėje Vytautai aplankė muziejus ir Kryžių kalnelį, pagerbė žuvusius dėl Tėvynės laisvės. Vytautai aplankė Zervynų kaimą, kur žavėjosi senoviniais pastatais, svečiavosi pas liaudies menininkę Malviną Česnulienę, gyvenančią Mančiagirės kaime. Žiūrų kaime Vytautai sutiko daug nuoširdžių ir dosnių žmonių, traukiniu keliavo į Margionis, dvi naktis nakvojo Mažosios Rudnelės kaime… Visų publikacijų neįmanoma apibūdinti ir išvardinti, todėl maloniai kviečiame visus besidominčius Vytautų klubo veikla ir Lietuvos istorija užsukti į bibliotekos Kraštotyros skyrių. Čia bus galima išsamiai susipažinti su Vytautų klubo leidiniais ir juose skelbtomis publikacijomis.Ta pačia proga norisi priminti, kad buvęs Vilniaus Vytautų klubo prezidentas Vytautas Paulaitis yra Marcinkonių laikraščio „Vai toli girdėc“ leidėjas ir redaktorius. Laikraštį Marcinkonių kraštui „Vai toli girdėc“ leidžia nuo 2016 m. Bibliotekos Kraštotyros skyriuje yra saugomi visi šio laikraščio numeriai. Pirmajame numeryje (2016 m., gegužė) V. Paulaitis kreipėsi į skaitytojus: „Mielieji, pradedu parapijos žmonėms leisti laikraštėlį. Prisimindami mūsų parapijos kunigus šviesuolius, knygnešius, kryždirbius, mokytojus, dainininkus, eikime jų pramintu Artimo ir Tėvynės meilės taku. Tegul šis kuklus laikraštėlis mus suartins ir padės tęsti Jų kilnius ir atmintinus darbus. Graži mūsų Tėvynė Lietuva ir gražus visas pasaulis, tad pažinkime patį save ir kitus, ieškokime gėrio, grožio ir meilės“.
V. Paulaitis gimė 1943 m. kovo 28 d. Vilniuje. Po karo šeima sugrįžo į mamos tėviškę Marcinkonis, kur Vytautas užaugo, baigė vidurinę mokyklą. Vėliau studijavo Vilniaus inžineriniame institute, Miestų statybos fakultete baigė senamiesčio rekonstrukcijos specialybę. 1972-1988 metais dirbo Kultūros ministerijoje vyriausiuoju architektūros paminklų inspektoriumi. Vėliau – Senamiesčio regeneravimo valdyboje, Kultūros fonde. 2000-2012 metų vadovavo Vilniaus Vytautų klubui. Klubas surengė dvi mokslines konferencijas, leido laikraštį „Vytautas“.
Savo tėviškės Marcinkonių mokyklai, Vasario 16-osios gimnazijai Hiutenfelde ir Kovo 11-osios licėjui Punske padovanojo kelis šimtus lituanistinių leidinių, Nacionaliniam muziejui Valdovų rūmams ir Dzūkijos nacionaliniam parkui – visus savo knygų rinkinius istorijos, kultūros paveldo tema. Įrengė Marcinkonių bažnyčios išorės apšvietimą. 2012 m. dalyvavo Lietuvių kalbos instituto konkurse „Mano žodynas“, už „Marcinkonių žodyną“ (daugiau kaip 2000 žodžių) laimėjo II vietą. Marcinkonyse visuomenei surengė dainininkės Juditos Leitaitės du koncertus, Maironio 150 metų jubiliejaus minėjimą dalyvaujant dainininkui Danieliui Sadauskui, taip pat prisidėjo rengiant 1863 m. sukilimo 150 metų jubiliejaus minėjimą. Remia Marcinkonių kaimo bendruomenę, parapiją, patriotines, kultūros iniciatyvas. Minint 25-ąsias Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo metines, Valstybės dienai jis sugalvojo prasmingą akciją – pagrindinės Marcinkonių kaimo Miškininkų gatvės gyventojams padovanojo 25 trispalves. Kiekvienais metais prasminga akcija buvo pakartota. Simboliška, kad minint valstybės šimtmetį, marcinkoniškiams iš viso padovanota šimtas trispalvių „kad marcinkoniškiai jas iškeltų įvairių švenčių metu ir kad Marcinkonis gausiai lankantys svečiai ir turistai žinotų, jog čia gyvena tikri patriotai. Juk Tėvynės meilė prasideda nuo savo kiemo. Turime puoselėti gražias savo tėvų tradicijas ir po savęs jas palikti savo vaikams“, – sakė V. Paulaitis. Už visuomeninę veiklą apdovanotas I laipsnio medaliu „Vilniui ir Tautai“.
Laimutė Cibulskienė
Varėnos viešosios bibliotekos Bibliografijos, informacijos ir kraštotyros skyriaus bibliografė
