Prof. Jonas GRIGAS
Izraelyje buvo atliktas įdomus tyrimas. Iš tiriamojo paimtas kraujo lašas ir parodytas ekrane. Bakterijos nerūpestingai juda, o makrofagai – įgimto imuniteto ląstelės, galinčios pašalinti ligų sukėlėjus – miega.
Ir štai tiriamajam įjungiamas juokingas filmas, jo nuotaika pradeda gerėti. Makrofagai staiga pabunda, atsisuka į bakterijas ir ima jas ryti. Imuninės ląstelės labai reaguoja į mūsų nuotaiką.
Kraujo lašas buvo atskirtas nuo jo šeimininko. Tuo metu savininkas sėdėjo kitame kambaryje, o jo nuotaika kažkokiu nesuprantamu būdu paveikė kraujo lašą, buvusį kitame kambaryje. Tai gali reikšti, kad yra informacijos kanalai, kuriais sąmonės bangos paveikia objektą, esantį toli nuo paties sąmonės šaltinio.
Kai buvo parodyti siaubo filmo fragmentai, bakterijos suaktyvėjo! Jos staiga atgijo ir kažkaip staiga jų padaugėjo. Jos pradėjo tvarkytis, pradėjo atakuoti makrofagus. Šie pradėjo trauktis ir sklaidytis įvairiomis kryptimis. Kas tai padarė?
Sąmonė yra svarbiausias veiksnys, palaikantis mūsų vidinę ekologiją. Ir ne tik mūsų. Sąmonės bangos gali plisti aplinkoje ir veikti tolimas savo kraujo ląsteles.
Ir ne tik savo.
Juk mūsų vaikai ir artimieji yra mūsų kraujas. Tai reiškia, kad mūsų nuotaika gali daryti įtaką mūsų vaikų makrofagų būklei, kad ir kur jie bebūtų – šalia ar kitame žemyne. Tai reiškia, kad mūsų sąmonės būsena gali būti susijusi su „bendruoju imunitetu“.
Senoji formulė: „Tai yra mano gyvenimas, ką aš noriu su juo, tą darau“ yra pasenusi. Mūsų sąmonė gali būti atsakinga už mūsų vaikų, artimųjų ir artimųjų imuniteto būseną, – taip dabar reikėtų suprasti gyvenimą.
Taigi būtina rasti būdą, kaip sukurti euforiją, džiaugsmą, laimę, ir pageidautina sukurti kuo daugiau. Kuo daugiau šypsokimės ir skleiskime apie save gerą nuotaiką. Net sunkiu pandemijos metu.
Amerikos žurnalistas Normanas Cousinsas sirgo reta ir labai sunkia sąnarių uždegimo forma. 1976 m. jis paskelbė autobiografinę knygą „Ligos anatomija“. Remdamasis savo patirtimi, autorius parodė, kad teigiama emocinė būsena gali išgydyti net sunkią ligą. Jis juoko pagalba buvo išgydytas nuo neišgydomos mirtinos ligos.
Normanas Cousinsas suvokė akivaizdžią idėją: jei neigiamos emocijos, slegiančios endokrininę sistemą, yra ligų „provokatorės“, tai teigiamos emocijos, suaktyvindamos jos veiklą, gali tapti sveikimo stimuliatoriais. Kiekvienas žmogus turi labai paprastą ir prieinamą vaistą – juoką. Senas posakis „Juokas yra geriausias vaistas“ veikia fiziologiškai.
Normanas Cousinsas buvo žmogus, kuris prajuokino mirtį. Apie Normaną Cousinsą ir jo juoko terapiją jau ne kartą skelbta Lietuvos žiniasklaidoje.