Kaip į mokyklas grįžti saugiai?

0
4
Ukmergiškė Vijolė supranta, kad vakcinacija – būtinas žingsnis.

Į ilgą laiką buvusias tuščias mokymosi įstaigų klases jau sugužėjo moksleiviai, išsiilgę draugų ir mokytojų. Tačiau, norint pratęsti saugų kontaktinį ugdymą ir užtikrinti visų saugumą, dabar kaip niekada svarbu pasiskiepyti ne tik suaugusiems, bet ir vaikams. Dalijamės LSMU Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovo prof. Rimanto Kėvalo komentaru apie COVID-19 žalą vaikams bei galimas komplikacijas ir pilietės mintimis apie vakcinaciją.

Vaikai skiepijosi savo noru

Vijolė iš Ukmergės atvirauja, kad yra pripratusi nuolat laisvai judėti ir keliauti po šalies apylinkes, todėl nenori, kad, didėjant susirgimų kiekiui, savivaldybės vėl būtų uždarytos.

„Gerai, kad gyvename nuosavame name netoli miško. Jei vėl įsigalėtų griežti suvaržymai, eisime pasivaikščioti į mišką, tęsime pavasarį ir vasarą pradėtus darbus“, – teigia ukmergiškė, kuri pati, jos vyras, trys vaikai ir kiti artimiausi šeimos nariai yra pasiskiepiję nuo koronaviruso.

Moteris prisipažįsta, kad iš pradžių prasidėjus vyresnių žmonių vakcinavimui buvo kiek sumišusi, nes dėl vidutinio sunkumo astmos ji priklauso rizikos grupei. Tačiau daug domėjosi, konsultavosi su gydytojais ir nusprendė vakcinuotis, nes suprato, kad tai yra būtinas žingsnis.

„Tiek aš, tiek mano mama pensininkė jau buvome pasiskiepijusios ir mums nekilo jokių sveikatos sutrikimų, todėl vaikų vakcinacijai taip pat nė kiek nesipriešinau. Mano vyresnioji dukra, norėdama laikyti egzaminus, turėjo rinktis tarp testų darymo ir vakcinacijos, ir ji pati nusprendė pasiskiepyti. Kai tik buvo patvirtinta, kad galima skiepyti vaikus nuo 15-os metų, mano septyniolikmetė dukra irgi žengė šį žingsnį, o kai tai buvo galima daryti ir nuo 12-os, –  pasiskiepijo keturiolikmetis sūnus“, – pasakoja ukmergiškė.

Saugumo reikalavimai ugdymo įstaigoms

Siekiant saugiai grįžti į kontaktinį ugdymą šalies mokyklose, jau pasiskiepijo daugiau nei 80 proc. švietimo sektoriaus darbuotojų visoje Lietuvoje ir 25 procentai 12–15 metų amžiaus mokinių.

Kontaktinis mokymas visose švietimo įstaigose bus vykdomas užtikrinant maksimaliai saugias sąlygas ir laikantis reikalavimų.

Visi švietimo įstaigų darbuotojai ir mokiniai nuo 5-os klasės uždarose patalpose privalo dėvėti kaukes.

Ugdymo procese dalyvaujančių grupių, klasių vaikų ir mokinių srautai atskiriami, o prieš pamokas ir kiekvienos pertraukos metu privalu vėdinti patalpas. 

Pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas bei pirminį profesinį mokymą vykdančios ugdymo įstaigos pasirenka vieną iš šių testavimo metodų: nosies landų tepinėlių ėminių kaupinių PGR tyrimus (kas 4–7 dienas) arba savikontrolę greitaisiais SARS-CoV-2 antigeno testais (kas 3–5 dienas).

Imunitetą turintiems – pasiskiepijusiems ar persirgusiems mokiniams – testuotis nereikia.

Karantino žala vaikams – didžiulė

LSMU Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovas prof. Rimantas Kėvalas pabrėžia, kad šiemet, rugpjūčio 22 d., Amerikos pediatrų akademija, Kanados pediatrų draugija, Europos Sąjungos pediatrų akademija ir Europos pirminio pediatrinio gydymo konfederacija pateikė aiškią nuomonę dėl vaikų nuo 12 metų ir vyresnių vakcinavimo nuo COVID-19. Vieningai patvirtinta, kad vaikams skiepijimas yra saugus ir veiksmingas.

„Remiantis paskelbtais duomenimis, visame pasaulyje koronavirusu sirgo apie 212 mln. suaugusiųjų, o mirė apie 4,5 mln. Nors vaikų mirčių atvejai yra pavieniai ir jų serga apie 5 proc., tiek UNICEF, tiek Pasaulio sveikatos organizacija labai aiškiai pareiškė, kad dėl pandemijos ir dėl karantino pasaulyje nukentėjo 1,5 mlrd. vaikų“, – tvirtina prof. R. Kėvalas, pridurdamas, kad didžiausią žalą vaikams kelia nuotolinis mokymasis, drastiškas psichinės sveikatos pablogėjimas, žymus fizinės sveikatos pablogėjimas, didžiuliai mitybos sutrikimai, šešėlinė smurto epidemija ir planinių sveikatos paslaugų bei profilaktinių tikrinimų uždelsimas. „Tai yra pagrindinės sritys, kurios bumerangu smogė ne tik viso pasaulio, bet ir Lietuvos vaikams“, – teigia jis.

Persirgus lengva forma – džiaugtis anksti

Profesorius R. Kėvalas perspėja, kad negalime pamiršti koronaviruso šalutinių poveikių, kurie gali būti labai rimti, nors vaikas ir sirgo lengva COVID-19 forma.

„Vienos iš galimų sunkių komplikacijų yra širdies raumens uždegimas, multisisteminis uždegiminis sindromas. Taip pat kuo toliau, tuo labiau visas pasaulis mato pokovidinį sindromą, kai, persirgus net ir lengva koronaviruso forma, mažiausiai pusmečiui išsivysto įvairios sveikatos problemos, pavyzdžiui, nemiga, sąnarių skausmas, silpnumas ar vangumas“, – įspėja R. Kėvalas, kuris yra diagnozavęs ne vieną COVID-19 ligą vaikui, o jauniausiam jo pacientui buvo tik 3 mėnesiai.

Anot profesoriaus, norėdami grąžinti vaikus į mokyklas, privalome imtis atitinkamų priemonių, o vakcinacija – vienas efektyviausių ginklų prieš pandemiją.  

„Mes juk esame krikščionys katalikai, o mūsų Popiežiaus ir bažnyčios pozicija yra labai aiški“, – sako R. Kėvalas. Popiežiškoji gyvenimo akademija kartu su Italijos vyskupų konferencija ir Italijos katalikų gydytojų asociacija bendrai priimtame dokumente vakcinacijos klausimais pabrėžia: „Vakcinos yra viltis visiems, o gyventojų nesiskiepijimas rodo didžiulį pavojų. Skiepijimo moralė priklauso ne tik nuo pareigos saugoti savo sveikatą, bet ir nuo pareigos siekti bendro gėrio.“

Profesorius Rimantas Kėvalas įspėja apie sunkius koronaviruso šalutinius poveikius, kurie gali atsirasti net ir persirgus lengva forma.  

Palikti atsiliepima

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia