Zervynose vyko seminaras, skirtas medinio architektūros paveldo išsaugojimo ir restauravimo problematikai. Apie 40 dalyvių – statybinių įmonių, dirbančių su mediniu kultūros paveldu, regioninių parkų, savivaldybių atstovai bei medinio kultūros paveldo valdytojai – keletą valandų vaikščiodami po Zervynų kaimą klausėsi medžio meistrų – Zervynų gyventojo Algio Svirnelio bei Romo Valančio, nemažai dirbusio Liaudies buities muziejuje Rumšiškėse, pasakojimų. Renginį organizavo KPD Alytaus-Marijampolės teritorinis skyrius.
Su kokiomis problemomis susiduria paveldo specialistai, trumpai papasakojo paveldosaugininkė Margarita Janušonienė. Zervynose buvo gyvai apžiūrėti mediniai pastatai, įsitikinta senųjų meistrų darbo kokybiškumu, aptartos dabarties meistrų klaidos. Akį džiugino ne vienas puikiai restauruotas pastatas. Atsiranda naujų, senus ir jau begriūvančius pastatus nusipirkusių šeimininkų, kurie pasiryžę statinius sutvarkyti. Kaip buvo pažymėta seminare, vis daugiau žmonių suvokia paveldo vertę ir stengiasi išsaugoti autentiką, tačiau gerų meistrų, mokančių dirbti tokius darbus, reikia gerai paieškoti. Seminarą vedę A. Svirnelis ir R. Valantis, gyvais pavyzdžiais iliustruodami savo pasakojimus, susirinkusiems suteikė daug informacijos, kaip teisingai tvarkyti medinius pastatus.
„Skiedromis teisingai apdengtas stogas laikys ir 25 metus. Zervynose neseniai buvo vykdytas projektas, kurio metu skiedromis buvo uždengta nemažai stogų. Nors pasirinkta buvo maumedžio mediena (ji kietesnė, kitaip reaguoja lyjant), tačiau neteisingai apdengus, susibangavo. Teko taisyti. Ne visur tos pačios technologijos tinka kitokiai medienai“, – sakė A. Svirnelis.
Nežinodamas net nesusimąstytum, kodėl svirnai iki pat kraigo buvo statomi iš rąstų. „Tokioje palėpėje laikomi kumpiai ir lašiniai ne taip perdžiūdavo“, – teigė A. Svirnelis. Meistras savo sodyboje pademonstravo įvairius medžio apdirbimo įrankius, parodė, kaip jais būdavo aptašomos lentos, skaldomos balanos, danga stogui arba tvorai. Pasak meistro, seniau statydami namą žmonės stengdavosi pasirinkti kuo sakingesnių medžių – tokių ilgiau nepaveiks drėgmė. „Kadangi mūsų smėlynų krašte akmenų labai mažai, vietoj akmeninių pamatų, kaip įprasta kitur, būdavo dedami sakingi kelmai“, – sakė A. Svirnelis. Tokį svirną su puikiai išsilaikiusiais mediniais pamatais išvydo seminaro dalyviai.
KPD inf.