Operatyvi smurtą artimoje aplinkoje patiriančių ar patyrusių žmonių apsauga, kokybiškos ir efektyvios paslaugos jiems, apsaugos nuo smurto orderis, specializuotos kompleksinės pagalbos akreditacija – Seimas priėmė tai numatančius Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pakeitimus. Tikimasi, kad jie pagerins kriminogeninę situaciją šalyje, sumažės nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai, sustiprės tokių nusikalstamų veikų prevencija, padidės visuomenės nepakantumas smurtui artimoje aplinkoje.
„Nors jau daugiau kaip dešimt metų Lietuvoje veikia Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, tačiau statistika išlieka negailestinga – smurtas vis dar yra dažnas reiškinys šeimose. Visuomenės nuomonės tyrimų duomenimis, kas penktas suaugęs Lietuvos gyventojas teigė patyręs smurtą artimoje aplinkoje. Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymu bus užtikrinta kiekvieno asmens apsauga – bus skubiau reaguojama ir efektyviau suteikiama pagalba patiriantiems smurtą žmonėms, dar daugiau dėmesio bus skiriama prevencijai“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Įstatymo pataisų tikslas – tobulinti pagalbos teikimą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ir smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims. Tai pasiekti padės glaudesnis institucijų bendradarbiavimas su nevyriausybinėmis organizacijomis, valstybės ir savivaldos lygmeniu koordinuojama pagalba.
Taip pat įtvirtinta nauja prevencinė apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje priemonė – apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, kuriuo, esant smurto artimoje aplinkoje rizikai, pilnametis smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo bus įpareigojamas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu, nesilankyti šio asmens gyvenamojoje vietoje, nesiartinti prie jo ir kartu su juo gyvenančių asmenų.
Už Apsaugos nuo smurto orderio pažeidimus numatyta administracinė atsakomybė ir Administracinių nusižengimų kodekse nustatyti baudos dydžiai už apsaugos nuo smurto orderio nustatytų įpareigojimų nesilaikymą.
Taip pat nustatytas specializuotos kompleksinės pagalbos akreditavimo mechanizmas. Tai padės visoje šalyje teikti vienodai kokybiškas paslaugas smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems ar patyrusiems smurtą.
Nustatytas privalomas temų apie moterų ir vyrų lygybę, nestereotipinius moterų ir vyrų vaidmenis, tarpusavio pagalbą, socialinius-emocinius gebėjimus, nesmurtinius konfliktų sprendimo būdus, teisę į asmens neliečiamybę integravimas į ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas. Bus organizuojamos smurto artimoje aplinkoje atpažinimo, prevencijos ir pagalbos kompetencijų ugdymo veiklos pedagogams, sveikatos priežiūros specialistams, policijos pareigūnams, teisėjams, prokurorams, visuomenės sveikatos biurų, savivaldybių administracijų ir kitų institucijų darbuotojams. Numatoma šviesti visuomenę apie nusikalstamas veikas, turinčias smurto artimoje aplinkoje požymių, atsakomybės už jų padarymą neišvengiamumą.
Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pataisos įsigalios nuo 2023 m. liepos 1 d.
Kas pasikeis?
Planuojama, kad, įgyvendinus įstatymo pakeitimus, padidės visuomenės nepakantumas smurtui artimoje aplinkoje – 2030 m. net 95 proc. visuomenės nepateisins šio smurto. Dabar smurto artimoje aplinkoje nepateisina 89 proc., o 17 proc. gali pateisinti įvairias smurto formas tam tikrose situacijose.
Pagerės kriminogeninė situacija, sumažės nusikaltimų žmogaus gyvybei, sveikatai, sustiprės tokių nusikalstamų veikų prevencija, mažės smurto artimoje aplinkoje nematomumas, nes, pritaikius orderį, smurto pavojų keliantis asmuo bus operatyviau atskiriamas nuo smurto pavojų patiriančio asmens.
Tikimasi, kad teigiamus pokyčius labiausiai pajus smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantys ar smurtą patyrę žmonės. Įstatyme įtvirtinus specializuotos kompleksinės pagalbos akreditaciją, bus suvienodinta paslaugų kokybė ir sustiprintas skirtingų paslaugų teikėjų bendradarbiavimas.
Pokyčius pajus ir smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantys asmenys – šiems asmenims palaipsniui bus užtikrintas savanoriškų smurtinio elgesio keitimo programų prieinamumas savivaldybėse. Dabar savanoriškos smurtinio elgesio keitimo programos prieinamos maždaug trečdalyje savivaldybių.
Ne mažesnė nauda turėtų pasiekti ir vaikus, paauglius, dalyvavusius integruotose mokymo programose bei pedagogus, sveikatos priežiūros specialistus, policijos pareigūnus, teisėjus, prokurorus, savivaldybių administracijų ir kitų institucijų darbuotojus, dalyvavusius mokymuose apie smurto artimoje aplinkoje atpažinimą, prevenciją ir pagalbą.
Kaip yra šiuo metu?
Smurtą artimoje aplinkoje patiriančio asmens apsaugos mechanizmas nėra veiksmingas, nes policija negali operatyviai atskirti smurto pavojų keliančio asmens nuo smurto pavojų patiriančio asmens. Pagalba smurtą artimoje aplinkoje patiriantiems asmenims nėra orientuota į individualius poreikius, nėra mechanizmo, kuris užtikrina specializuotos kompleksinės pagalbos vienodą kokybę.
Visuomenės nuostatos smurto artimoje aplinkoje atžvilgiu išlieka prieštaringos, smurto pateisinimas vis dar egzistuoja. Pavyzdžiui, viešosios nuomonės tyrimo duomenimis, 89 proc. respondentų laiko smurtą artimoje aplinkoje nepateisinamu dalyku, tačiau paklausus, ar būna tokių situacijų, kai galima pateisinti ar atleisti kai kurias smurto artimoje aplinkoje formas, 17 proc. šių respondentų nurodo galintys tai pateisinti. Be to, visuomenėje sunkiai atpažįstamos psichologinio, ekonominio, seksualinio smurto artimoje aplinkoje formos.
Statistika: smurtą patyrę ar patiriantys
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2021 m. užregistruota 5 801 nusikaltimas dėl smurto artimoje aplinkoje. 78,9 proc. suaugusių nukentėjusiųjų sudarė moterys, 12,5 proc. visų nukentėjusiųjų – vaikai iki 18 metų. Nusikaltimai dėl smurto artimoje aplinkoje sudaro net 15,1 proc. visų užregistruotų nusikaltimų.
2021 m. iš registruotų nusikaltimų nuo smurto artimoje aplinkoje užregistruotas 21 nužudymas, 5,4 tūkst. nesunkių sveikatos sutrikdymų.
Specializuotą pagalbą gavusių žmonių skaičius per dešimtmetį labai išaugo. Jei 2012 m. pagalba buvo suteikta 1,2 tūkst. asmenų, tai 2021 m. – beveik 12 tūkst. asmenų, t. y. dešimt kartų daugiau.
2021 m. Specializuoti pagalbos centrai (SPC) pagalbą iš viso suteikė 11,7 tūkst. asmenų. Tarp pagalbą gavusių – 9,4 tūkst. moterų, 2,1 tūkst. vyrų ir 86 vaikai. Tarp nukentėjusiųjų, kuriems suteikta pagalba, buvo 341 neįgalus asmuo. Per paskutinius dvejus metus pagalbą gavusių asmenų SPC skaičius stabilizuojasi. Daugiausiai buvo teikiama informavimo ir konsultavimo pagalba, teisininko bei psichologo konsultacijos.
Smurtas artimoje aplinkoje vis dar lieka paslėptas reiškinys, kurio tikslius mastus nustatyti trūksta duomenų. Viešosios nuomonės tyrimo duomenimis, 60 proc. patyrusių smurtą artimoje aplinkoje, pagalbos nesikreipė (80 proc. vyrų, 54 proc. moterų). Dažniausiai fiksuojamas fizinis smurtas, t. y., psichologinio ir ekonominio, seksualinio smurto atvejų beveik nefiksuojama. Dažniausiai nuo smurto artimoje aplinkoje nukenčia 30-59 m. amžiaus moterys. Dažniausiai nukentėjusiems teikiama informavimo ir konsultavimo pagalba, teisininko bei psichologo konsultacijos.