Prof. Jonas Grigas
Mėnulis visada žavėjo žmones. Mėnulis buvo daugybės mitų, legendų ir istorijų centras pasaulyje. O šiais laikais jis dar labiau žavi. Ne tik astronautus, kurie juo vaikščiojo!
Prieš milijardus metų Žemė susidūrė su planeta Theia. Dėl susidūrimo maža dalis tapo Mėnuliu. Tamsios dėmės yra senovės magmos tėkmės likučiai.
1967 m. JT pasirašyta Kosmoso sutartis apribojo bet kurios šalies, pretenduojančios į Mėnulį ir kitas planetas, galimybes.
Mėnulis negamina savo šviesos, jis tik atspindi Saulės šviesą. O jo ryškumas priklauso nuo kampo tarp Žemės, Mėnulio ir Saulės.
Nors Mėnulis yra vienintelis natūralus Žemės palydovas, jį supa daugiau nei 3000 dirbtinių palydovų.
„Apollo“ astronautai įrengė seismometrus, kurie aptiko Mėnulio drebėjimus iki 5,5 balo pagal Richterio skalę.
Nuo „Apollo 11“ misijos 1969 m. astronautai paliko daugybę daiktų Mėnulio paviršiuje. Ten yra įrankiai, maistas, žmonių atliekos ir daugiau nei 70 erdvėlaivių.
Mėnulis yra maždaug 363 300 km atstumu nuo Žemės.
2019 metais Kinijos erdvėlaivis nusileido tamsiojoje Mėnulio pusėje – pirmasis, nusileidęs neištirtoje vietoje, kuri nematoma iš Žemės. Jis tyrinėjo didžiulius kraterius.
Mėnulis yra uždengtas kosmoso dulkių. Debesys daugiausia sudaryti iš mažų dulkių grūdelių, kylančių iš Mėnulio paviršiaus.
Mėnulis neturi atmosferos, kuri saugotų jį nuo Saulės spinduliuotės. Todėl, kai Saulė apšviečia jo paviršių, temperatūra pasiekia 126°C karštį. Kur Saulė nešviečia, ji gali nukristi iki -232° C.
Mėnulis yra citrinos formos dėl įvairių veiksnių, įskaitant smūginius kraterius ir gravitacijos lauką.
Mėnulis kiekvienais metais nutolsta 3,8 cm nuo Žemės. Jo migraciją daugiausia lemia Žemės potvyniai. Vandenynuose kylantys potvyniai sukelia tempimą ir sulėtina Žemės sukimosi greitį. Dėl to prarandamas kampinis impulsas, kurį kompensuoja Mėnulio greitėjimas ir tolimas.
Iš 200 Saulės sistemos mėnulių, Žemės Mėnulis yra penktas pagal dydį. Didžiausias yra Jupiterio palydovas Ganimedas, kuris yra beveik pusantro karto didesnis už mūsų.
Mėnulis aplink Žemę apsisuka kartą per 27,3 dienos, o aplink savo ašį apsisuka kartą per 27,3 dienos. Mėnulis sukasi sinchroniškai su Žeme, atsigręžęs ta pačia puse.
Arizonos valstijos universiteto komanda Mėnulyje aptiko dėmių, kurios atsirado dėl ugnikalnių išsiveržimų maždaug prieš 50 mln. metų.
Kai Mėnulis yra arčiausiai Žemės, oras ir potvyniai yra nestabilūs, o potvyniai ir atoslūgiai yra didesni dėl gravitacinės traukos. O kai Mėnulis yra toliausiai nuo Žemės, orai ir potvyniai yra labiau nuspėjami.
Žemėje dangus atrodo mėlynas dėl Reilėjaus sklaidos – šviesos sklaidos atmosferoje dalelėmis, kurios yra žymiai mažesnės už šviesos bangos ilgį. Mėnulyje nėra oro, todėl nėra šviesos sklaidos, o šešėliai Mėnulyje yra tamsesni.
Mėnulio tyrinėtojo geologo Eugene Shoemakerio palaikai 1998 m. buvo paleisti į Mėnulį. Jis yra vienintelis žmogus, kurio palaikai guli Mėnulyje. Mėnulis yra maždaug 27 proc. Žemės dydžio.
1969 m. liepos mėn. amerikiečių astronautai – Neilas Armstrongas, Michaelas Collinsas ir Edwinas Aldrinas pateko į istoriją kaip „Apollo 11“ įgula – pirmoji išsilaipinusi Mėnulyje. „Apollo“ programa kainavo apie 28 mlrd. šiandien koreguojant infliaciją – sumą, kuri yra didesnė už visą Suomijos BVP. Apie 650 mln. žiūrovų stebėjo nusileidimą Mėnulyje. „Apollo“ įgulos pėdsakai liko Mėnulio paviršiuje. Mėnulis geologiškai miręs: nėra kritulių, drebėjimų, ugnikalnių, vėjo ar ko nors kito, kas sutrikdytų pėdsakus. Įgula surinko Mėnulio mėginių, atliko eksperimentų, kurie suteikė naujų įžvalgų apie Mėnulio seisminį aktyvumą, dirvožemį, Saulės vėjus ir net tikslų atstumą tarp Mėnulio ir Žemės. Misija pagerino mūsų supratimą apie Visatą už mūsų atmosferos ribų.
NASA pareiškė, kad per ateinančius 10 metų Mėnulyje gyvens ir dirbs žmonės. Gyvenvietėms energija bus gaunama iš Saulės ir vandens (suskaidyto į vandenilį ir deguonį) mišinio. Maistą iš pradžių reiks atgabenti iš Žemės, po to seks hidroponiniai augalai ir dirbtinio maisto gamyba. NASA apskaičiavo, kad kiekvieno kilogramo įrangos siuntimas į Mėnulį kainuos 20 000 dolerių. Keturiems astronautams išlaikyti reiks maždaug 100 milijonų dolerių per dieną, rašė „Stars Insider“ ir „L‘Espresso.“
O tuo tarpu buvęs Kalifornijos naudotų automobilių pardavėjas Denisas Hopas pardavinėja sklypus Mėnulyje. Kas jis, genijus ar vienas didžiausių sukčių?
Išsiskyręs ir palaužtas Hopas galvojo, kaip užsidirbti pinigų. Žvelgiant pro langą į Mėnulį, jam gimė beprotiška idėja pretenduoti į Mėnulio nuosavybę. Jis žinojo, kad Mėnulis niekam nepriklauso, niekas į jį nepretenduoja.
Jis paskaitė 1967 m. JT Kosmoso sutartį, kurioje teigiama, kad jokia tauta negali tvirtinti Mėnulio suvereniteto, tačiau joje aiškiai nepasakoma, kad asmenys to negali. Hopas suprato, kad nors šalims draudžiama pretenduoti į žemės Mėnulyje, asmenims – ne. Jo manymu, jis nusprendė atradęs gudrią spragą pareikšti savo reikalavimui.
Jis surašė dokumentą, skelbiantį Mėnulio ir aštuonių kitų planetų ir jų palydovų nuosavybę, ir pareiškė ketinimą parduoti jų sklypus. Jis užregistravo savo ieškinį vietinėje JAV vyriausybės tarnyboje.
Sužadintas pasitikėjimo, Hopas įžūliai paskelbė jį JT būstinei Niujorke, taip pat Sovietų Sąjungos vyriausybei. Atsakymo niekada negavo.
Laikydamas atsakymo nebuvimą tyliu pritarimu, Hopas tapo teisėtu Mėnulio ir aštuonių kitų Saulės sistemos planetų savininku, ir pradėjo pardavinėti Mėnulio gabalus. „Sėdėjau baruose, ir kai kas klausdavo, ką aš darau, atsakydavau: „Parduodu Mėnulį“.
Turėdamas verslo planą ir rinką, Hopas įkūrė Mėnulio ambasadą. Iki 1995 m. jis uždirbo pakankamai pinigų, parduodamas sklypus kosmose, metė savo kasdienį darbą ir susitelkė į savo verslą, įkūrė svetainę MoonShop.
Mėnulio ambasada buvo rodoma per televiziją daugiau nei 180 šalių per maždaug 80 skirtingų televizijos kanalų, įskaitant CNN, NBC ir BBC.
Pigiausias Mėnulio ambasados teritorijoje esantis vieno aro (apie 0,4 ha) žemės sklypas kainuoja 24,99 dolerio, o brangiausias, žemyno dydžio 5,3 mln. akrų teritorijos plotas, buvo parduodamas už 13,3 milijono dolerių.
Hopas teigia turintis daugiau nei penkis milijonus klientų, kuriems priklauso 611 milijonų akrų žemės Mėnulyje, 325 milijonai akrų Marse ir 125 milijonai akrų Veneroje, Jupiterio palydove Io ir Merkurijuje.
Hopas teigia, kad per dieną parduoda 1500 Mėnulio nekilnojamojo turto objektų.
Žemės sklypų Mėnulyje turi nuo mažylių iki senjorų. Jauniausias Mėnulio žemės savininkas iš Vokietijos yra dvejų metų, o vyriausiam – 97.
Mėnulio ambasadoje yra daug įžymybių, tarp kurių yra Tomas Kruzas, Džonas Travolta ir Nicole Kidman.
Ne tik Holivudo grietinėlė negalėjo atsispirti Mėnuliui, bet ir trys buvę JAV prezidentai – Džimis Karteris, Ronaldas Reiganas ir Džordžas W Bušas nusipirko sklypus iš Mėnulio ambasados.
Hopas giriasi, kad 1800 didžiųjų korporacijų iš Mėnulio ambasados įsigijo didžiulius Mėnulio plotus, tarp jų yra viešbučių „Hilton“ ir „Marriott“ tinklai, norintys užsitikrinti žemę pirmajam Mėnulio viešbučiui.
Hopas 2004 m. įkūrė Galaktikos vyriausybę, kuri turi savo konstituciją, kurią tais pačiais metais ratifikavo 173 562 nežemiškos žemės savininkai. Hopas teigė, kad Galaktikos vyriausybė palaiko diplomatinius santykius su daugiau nei 30 Žemės vyriausybių. JAV vyriausybės bandė paduoti Hopą į teismą, Vokietija ir Švedija bandė pareikšti jam kaltinimus sukčiavimu, tačiau abi bylos buvo nutrauktos. Mėnulio ambasada uždrausta tik Kinijoje.
Apie tai rašė „Politico“ ir „Lovemoney“. Galima tik pridurti, kad žmonių beprotybei nėra ribų. Materializavosi net beprotiškos Hopo mintys. Tik kur jos nuves?