Operos premjerai susivienijo net penki lietuvos kompozitoriai

0
69

Valstybinis choras „Vilnius“ rengia ypatingą dovaną – lapkričio 25 d., 19 val., Vilniaus senajame teatre įvyks šiuolaikinės operos „Kas Aš?“ premjera, kurią taip pat pristatys lapkričio 28 d., 18 val., Varėnos kultūros centre.

Operos tema ir siužetas – neeilinis: opios ir jautrios atskirties, būties temos atsiskleidžiamos pasitelkiant sudėtingomis ligomis sergančių žmonių bei jų artimųjų patirtis. Kiekviena pasakojama istorija ir patirti išgyvenimai yra labai skirtingi ir individualūs, kaip ir penkių operos kompozitorių – Martyno Bialobžeskio, Jono Jurkūno, Ryto ir Giedriaus Svilainių ir Lino Rimšos. Savo potyrius ir emocines dėliones kūrėjai sudėjo į vieną skausmingą ir kartu viltingą pasakojimą – šiuolaikinę vienaveiksmę operą „Kas Aš?“. Pačiame kūrybinio proceso įkarštyje apie operą sutiko pasikalbėti valstybinio choro „Vilnius“ meno vadovas ir vyr. dirigentas Artūras Dambrauskas, libreto autorius ir režisierius Alvydas Šlepikas bei kostiumų dailininkė bei scenografė Birutė Ukrinaitė.

Jums teko dalyvauti kuriant įvairius miuziklus, operas, misterijas ir kitokių žanrų muzikiniais spektakliais. Kuo išsiskiria ši opera?

Artūras Dambrauskas: Iš tiesų, valstybinis choras „Vilnius“ yra dalyvavęs įvairiuose sceniniuose spektakliuose ir skirtingų formatų scenos pastatymuose. Pirma, šios operos išskirtinis bruožas – siužeto tema, išskirtinė ir neliesta operose, o antra – tai yra net penkių kompozitorių bendrai kurtas projektas.

Alvydas Šlepikas: Tai yra keturių dalių opera, sukurta penkių kompozitorių: Martyno Bialobžeskio, Jono Jurkūno, Ryto ir Giedriaus Svilainių bei Lino Rimšos. Būtent L. Rimšai ir kilo iniciatyva suburti šią kompozitorių komandą ir bendrai sukurti operą, būtent Linas mane ir pakvietė bendradarbiauti. Be abejonės, ši opera yra išskirtinė savo tematika ir mes šioje operoje norime kalbėt apie žmones, sergančius tokiomis sudėtingomis ligomis kaip demencija ar Alzheimeris. Šie žmonės dažnai yra atskirti, vieniši, tarsi gyventų pasiklydę kitoje dimensijoje. Sunku ir kartu su jais gyvenantiems žmonėms ir  tai yra didelė problema, kurios negalime ignoruoti.

Birutė Ukrinaitė: Džiaugiuosi, kad šios operos siužetas nėra paviršutiniškas, priešingai – turi gilią mintį, kuri man yra artima, įdomi ir prasminga. Scenografija – tarsi visa apjungiantis vardiklis –  kvėpuojanti, tarnaujanti muzikai, užpildanti erdvę įvairiomis detalėmis. Kurdama scenografiją, stengiausi ją pritaikyti skirtingų teatrų erdvėms. Tikiuosi, kad šis sumanymas pavyks ir su opera ,,Kas Aš? keliausime po visą Lietuvą ir rodysime ją įvairiuose teatruose.

Šios operos tema, lyginant su kitais lietuviškais sceninės muzikos kūriniais, kiek neįprasta – kalbama apie Alzheimerio liga sergančius žmonės ir juos supančius artimuosius bei jų tarpusavio santykius. Vietoje plačių, kartais labai abstrakčių ar pompastiškų temų, apsistojama ties labai intymiais, asmeniniais išgyvenimais. Iš kur kilo ši idėja? Kaip matote šios temos aktualumą?

A. D.: Pirminė idėja kilo beveik prieš tris metus, kuomet su kompozitoriumi Linu Rimša galvojome apie „popandeminę“ komediją, galbūt įpintą vieną ar kitą politinį atspalvį. Prisijungus režisieriui ir scenaristui Alvydui Šlepikui viskas pasisuko visai kita linkme, jo pasiūlyta tema mus suintrigavo ir „užkabino“. Realybėje iš tikrųjų egzistuoja žmonių, sergančių šiomis ligomis, atskirtis ir vienatvė, ir manau, kad tai dar ilgai bus aktualu…

Kita vertus, šių ligų ir problemos fone kuriamas naratyvas pagrįstai į paviršių iškelia filosofinius savasties klausimus: „kas Aš?“, „kas Tu?“, „kas Mes esame?“ ir jie labai organiškai atskleidžiami siužetinėje scenarijaus linijoje. Kalbant apie muzikinė medžiagą – rezultate pamatysime, kaip šiuos akcentus pavyko sudėlioti visiems penkiems kompozitoriams.

A. Š.: Kai pradėjome gvildenti šią temą, diskutavome su kompozitoriais, pasidalijome patirtimis, aš pasiūliau temą ir tam tikrą jos išdėstymą. Paaiškėjo, kad ir kompozitoriai, ir kūrybinės komandos nariai, greičiausiai, ir atlikėjai – turime panašių patirčių. Žinote, teatras, dramos spektaklis ar šiuolaikinė opera gali kalbėti apie daugelį įvairiausių dalykų ir šios temos yra pakankamai universalios. Demencija yra savotiškas žmogaus išėjimas – jis tolsta, gęsta ir užgęsta. Žmogus lyg dar gyvas, tačiau dažnai nebeatpažįsta savo vaikų, praranda gebėjimus it tai yra siaubingas, liūdnas procesas. Tie atvejai nėra tokie reti, kaip mums atrodo.

Kaip šią temą įpynėte į scenografiją?

B. U.: Operos ,,Kas Aš?“ medžiaga kuriant scenografiją, kostiumus man leidžia įvairiomis išraiškos priemonėmis kalbėti apie žmogų ir laiką. Mane domina laiko tėkmė, nes mūsų gyvenimas tėra mirksnis istorijos bėgyje. Šios operos tema man artima, nes joje kalbama apie Alzheimeriu sergančius žmones ir juos supančius artimuosius. Man artimas žmogus – krikšto mama, kurią vadinau ,,kūma“ (žemaitiškai) – taip pat sirgo šia liga. Pamenu, sėdėjome su ja sode, kalbėjome, kad mes abi kartu įveiksime tą negandą ir viskas bus tik geriau… Tikėkime, kad paskui būsim jautresni, geresni, labiau vertinsime vieni kitus ir patį gyvenimą.

O kaip ši tema atsiskleis siužete ir muzikoje?

A. Š. Kiekvienas iš kompozitorius kūrė savo operos dalį, jas pristatysiu. Pirmoji dalis vadinasi „Moteris, šaukianti balkone“. Ankstyvas rytas. Moteris, likusi viena namuose, nesuvokia, kas jai nutiko. Išėjusi į balkoną ji šaukiasi pagalbos. Grįžus namo Sūnui, Moteris jį apipila priekaištais ir klausimais. Antroje dalyje, „Drugeliai pilve“, pokalbio metu Motina pradeda pasakojimą apie savo gyvenimą – tarsi šviesos blyksniai grįžta momentiniai prisiminimai apie meilę, Sūnaus gimimą, jo brandą ir išėjimą į savarankišką gyvenimą. Trečioji dalis – „Kasdienybės vinys“ – yra Sūnaus pasakojimas Mamai apie Jo gyvenimą, jį pagavusius kasdienybės sūkurius. Ketvirtoji dalis – „Užmaršties salos“, jos – tarsi rojaus salos, kur ten patekę žmonės pasakoja savo trumpas gyvenimo istorijas. Visas kūrybinis procesas lieka paslaptyje – kaip ir kokia raiška operoje atsiskleis šie pasakojimai – negaliu aš jums šiuo metu atskleisti. Galiu patikinti, kad operos muzika įdomi, kontrastinga, kai kur – jautri, kai kur – bauginanti. Šios operos muzika gali egzistuoti kaip visiškai atskiras kūrinys.

A. D. Kaip ir buvo minėta, operą susideda iš keturių dalių, kiekviena dalis – iš trijų paveikslų. Pirmosios dalies muziką sukūrė Martynas Bialobžeskis ir tai yra visa ko pradžia: pristatomi herojai –Motina ir Sūnus, pirmoje dalyje iškyla ir egzistenciniai klausimai – „kas Aš?“, „kas Tu?“ Toliau – Jono Jurkūno muzika. Jei pirmojoje dalyje kalbama apie gyvenimo saulėlydį, tai J. Jurkūno sukurtoje dalyje – apie gyvenimo pradžią, vaiko gimimą, kūdikystę ir vaikystę. Ryto ir Giedriaus Svilainių muzika ir jos stilistika būdinga veržliam gyvenimo tarpsniui – paauglystei, studijų metams… Brandaus amžiaus dalyje gvildenamos filosofinės temos, tekstuose girdimi žodžiai „mirtis“ – „mintis“, epiloge, apsisukę gyvenimo ratu, grįžta savasties suvokimo klausimai: „kas Aš?“, „kas Tu?“, „kas Mes?“ Šios dalies muzikos autorius Linas Rimša.  

Operai muziką sukūrė penki skirtingų žanrų ir stilių muziką kuriantys kompozitoriai. Kaip pavyksta suderinti skirtingą muzikos kalbą, estetiką?

A. Š. Vyko ir vyksta kūrybinis procesas – kompozitoriai klausė vieni kitų muzikos, dėliojo dermes. Žinoma, muzikos stiliai yra skirtingi, tačiau rezultate tai susiliejo į vientisą kūrinį.

A. D. Natūralu, kad operos dalys yra kažkiek kontrastuojančios – kiekvienas kompozitorius turi savo braižą, savo supratimą, tačiau bendras naratyvas ir iškeltos problematikos, filosofinių klausimų ir atsakymų paieška sutelkė ir suvienijo kūrėjus. Klausytis vieno kompozitoriaus yra puiku, tačiau čia yra dar įdomiau, kuomet kiekvienas autorius jam paskirtą  paveikslą piešia savo muzikine kalba, estetika, savo požiūriu į gyvenimą ir jo raidą, ir visą tai man yra labai įdomu.

Įprasta, kad operose chorinė muzika išreiškia didesnės žmonių grupės emocijas ir jausmus. Tačiau šiame veikale nagrinėjami intymesni žmonių santykiai. Kokiais būdais stengiatės tai operoje „Kas Aš“? Smalsu, kaip sekasi tai įgyvendinti repeticijose?

A. D. Galbūt vienas iš dalykų, nebūdingu operoms, yra choro dainavimas a cappella. Bus keli paveikslai, kur siužetas pasakojimas a cappella dainavimu. O visi kiti sprendimai pasimatys prasidėjus intensyvioms sceninėms repeticijoms su režisieriumi. Jo užduotis atskleisti išgyvenimus ir emocijas. Tikime režisieriaus gebėjimu motyvuoti ir „užkurti“ atlikėjus. Visi esame patyrę profesionalai, mums puikiai suprantama  operos mintis ir tema ir tikimės, kad pavyks įtikinti ir operos žiūrovus, juo labiau, kad pagrindinį Moters/Motinos vaidmenį kuria puiki operos solistė mecosopranas Jovita Vaškevičiūtė!

A. Š. Esu rašęs ne vieną libretą, bet būtent operos režisavęs nesu. Šis atvejis yra specifinis, kadangi dirbame su choru ir jiems tenka daug scenos judesio, šokio. Man, kaip režisieriui, šis darbas taip pat kitoks – darbas ir bendravimas su aktoriais yra vienoks, o su choro artistais ir muzikais skiriasi, tad svarbus tarpusavio susikalbėjimas ir supratimas. Žinoma, muzikinis spektaklis nėra visiškai „laisvas“, jis yra įspraustas į muzikinių tempų, ritmų, leitmotyvų – rėmus. Iš choro artistų jaučiu didelį norą atlikti paskirtus vaidmenis ir sukurti spektaklį. Manau, kad jiems tai yra įdomi patirtis.

Šiuolaikinės vienaveiksmės operos „Kas Aš?“ premjera – lapkričio 25 d., 19 val., Vilniaus senajame teatre. Kiti spektakliai: Varėnoje (11.28), Panevėžyje (12.01), Plungėje (12.06) ir Alytuje (12.12).

Kotryna Lukšytė

(Valstybinio choro „Vilnius“ užsakymu)

Palikti atsiliepima

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia

Rekomenduojami video

Taip pat skaitykite: