Kaimo bendruomenė yra nevyriausybinė organizacija, kuriama savanorių. Savivaldybės iš biudžeto lėšų remia jų veiklą ir saviraišką. Lietuvoje kaimo bendruomenės daugiausiai kuriamos teritoriniu principu, skirtingai negu kitose Europos šalyse, kur žmonės renkasi pagal interesus, veiklas, pomėgius. Senosios Varėnos kaimo bendruomenė susikūrė 2003 metais. Tai buvo įvairių užsiėmimų ir specialybių žmonės, norintys dovanoti savo laiką ir pastangas. Nors ir vadinama keistuolių veikla dėl savo neatlyginamo darbo ir altruizmo, grupė dirbančių veiklių žmonių kūrė tvarką ir grožį miestelyje, sėkmingai dalyvavo projektuose. Trejetą metų bendruomenei vadovavo autoritetingas pirmininkas Vytautas Kneziauskas.
Vėliau išbandyta keletas galimų veiklos krypčių, atsirado tradicija susiburti šventėms metų pabaigoje ir vasarą.
Bendromis M. K. Čiurlionio draugijos ir rajono savivaldybės pastangomis Senojoje Varėnoje ryškėjo kultūrinis gyvenimas. Šviesuoliai Gražina Jaronienė ir kunigas Pranciškus Čivilis rūpinosi materialiais ištekliais, plėtė ryšius. Lietuvos Muzikų rėmimo fondas bažnyčioje organizuodavo puikius profesionalų koncertus, vėliau čia, režisierės Dalios Tamulevičiūtės gimtinėje, prasidėdavo jos vardo teatrų festivalis.
Prieš šešerius metus susikūrė bažnytinis choras ,,Sonata“, vadovaujamas iniciatyvios muzikos mokytojos metodininkės Ilonos Zalanskienės. 2019 metais Senosios Varėnos gyventojai žinomą chorvedę išrinko bendruomenės pirmininke. Kaip ir reikėjo tikėtis, kultūros, meno kryptis tapo veiklos pagrindu. Aplinkybės tarsi priešinasi mums: miestelyje uždaryti kultūros namai, likusi tik biblioteka, bendruomenė dar neturi patalpų, priemonių renginiams. Vis dėlto su savanorišku entuziazmu, giliu pilietiškumu bendruomenės pirmininkė Ilona Zalanskienė ir seniūnaitė Eglė Bachovienė ėmė lankyti senjorus, gyvenusius, dirbusius Senojoje Varėnoje ar baigusius karjerą didmiesčiuose ir grįžusius į gimtinę. Pasitelkus danielius.net įrašyti ir nufilmuoti pokalbiai su mokytojų Algirdo ir Marijos Bakanavičių dukra Snieguole, pokario tremtiniu, knygų apie kovą už laisvę autoriumi Vytautu Kaziulioniu, mokslininku Jonu Naujaliu, sporto entuziastu Antanu Vėlyviu, teisės žinovu Stasiu Vėlyviu. Tuos žmones Ilona vadina Šviesuoliais iš didžiosios raidės ir su nuostaba pasakoja apie neseniai lankytą mokytoją Janiną Devyžienę: ,,Kalbėdamasi supratau, kas yra pozityvas, kas yra meilė, ramybė, tolerancija, tiesiog koks yra laimingas žmogus. Daug varėniškių prisimena puikią mokytoją, auklėtoją, kolegę, o mes dar pajutome mamos, močiutės rūpesčius, išgyvenimus. Apima jausmas, kad esi su seniai pažįstamu žmogumi, pas kurį norisi sugrįžti kaip į savo namus.“. Įraše išgirsime ir mokytojos pamąstymus: ,,Esu labai turtinga ir laiminga – turiu vaikus, anūkus ir didelį būrį proanūkių. Šeima man buvo visų svarbiausia“.
Valstybės dieną Senojoje Varėnoje bendruomenės organizuotas šventės koncertas išsiskyrė savo profesionalumu. Choras ,,Sonata“, Jadvygos Čiurlionytės menų mokyklos mokytojai ir mokiniai rūpestingai paruošė šventišką ir džiugią programą. Po jos kiemelyje netrūko sporto, judesio, išradingumo, jaunimo klegesio. Vakare bene pirmą kartą toks gausus būrys susirinko giedoti Lietuvos himno prie Nepriklausomybės paminklo. Renginį parėmė socialiai aktyvūs verslininkai Vytautas Butkevičius, Aivaras Česnulis, Kęstutis Jurgelionis, Giedrius Keršys, Dmitrijus Krupovičius, Virginijus Varanavičius.
Ateities vizijose bendruomenės pirmininkė nori užkirsti kelią atskirčiai, vienišumui, mato stiprią komandą, altruistiškas savanorių pastangas, bendravimą su kitų kaimų bendruomenėmis.
Leokadija Balkuvienė
