Zofijos Jonienės darželis Kriviliuose
Irma Maciulevičienė, eisiejų regioninio parko direkcija
Stasė Dapkūnienė, Vilniaus universiteto botanikos sodas
Vilija Snieškienė, Vytauto Didžiojo universiteto botanikos sodas
Pažintį su Varėnos rajono savivaldybėje esančiais kaimeliais pradėjome nuo Baltarusijos sienos 2 km nutolusio nedidelio Krivilių kaimo. Besižvalgant po apylinkes, neatrodė, kad būtume Dzūkijai būdingame smėlėtame krašte. Aplink pievos, kuriose augo sodri žolė, kalvotumas ne toks išraiškingas, kokį įpratę matyti pietinėje Lietuvoje.
Pirmoji aplankyta sodyba Krivilių kaime – 1 numeriu pažymėtas namas Krivio gatvėje. Namų šeimininkė – garbaus amžiaus senolė Zofija Jonienė (1 nuotr.). Pati Zofija gimusi kitame, netoli esančiame kaime. Kiekvienam gyvenime nutinka kažkas tokio, kas pakeičia gyvenimą ir nukreipia kita kryptimi. Šios šeimos neaplenkė įvykis: 1989 m. sudegė sodyba, kuris ir nulėmė jų sodybos atsiradimą Krivilių kaime. Jau žvilgtelėję per tvorą pamatėme, kad gėlynas nėra griežto išplanavimo. Tiek sode, tiek prie namo, darže, – gėlių radome visur. Augdamos tarp daržovių, vaiskrūmių, tarp obelų, sukuria nenuobodų, besimainantį vaizdą. Zofijos sodyboje radome 105 rūšių augalų. Nors šiai sodybai tik apie 30 metų, bet aptikome augalų, kurie Lietuvoje pradėti auginti XV–XVI a., tai: vaistinis smidras, daugiametė saulutė, rusvoji viendienė, tikroji levanda, darželinis jazminas, vaistinis šalavijas, paprastosios alyvos ir kt.
Smagu buvo vaikščioti po mielos Zofijos sodybą. Atvažiavus pavasarį – mus pasitiko vienas iš įprastų sumedėjusių augalų – paprastosios alyvos. Jos jau XVI a. buvo paplitę po visą Europą, ypač Osmanų imperijos didikų soduose. Senovinių paprastųjų alyvų žiedai nėra ryškūs, violetinės ir jai artimos spalvos atspalvių, balti. Gal ir keistai nuskambėjo, kad tikroji levanda yra taip seniai auginama Lietuvoje, tačiau pavartę Zigmanto Gudžinsko knygą „Tradiciniai Lietuvos darželių augalai“ rasime gan išsamiai aprašytą šio augalo atsiradimo Lietuvoje istoriją. Pasirodo, ji jau 1542–1547 metais įtraukta į Vilniuje buvusių Radvilų rūmų sodo aprašymą. Kadangi levandos buvo plačiai paplitę Europoje, tai tikėtina, kad šiame sode taip pat buvo auginama tikrosios levandos rūšies augalai. Tikroji levanda auginama ne tik dėl dekoratyvumo, bet ir dėl savo vaistinių, prieskoninių savybių ir kaip turinti daug eterinių aliejų. Kamputyje, prie verandos, prisišliejęs gražus darželinio jazmino krūmas. Jam parinkta vieta tikrai puiki, puošia namo sieną, žydėdamas skleidžia saldų kvapą ir džiugina akį ne tik sodybos šeimininkams, bet ir pro šalį einantiems kaimynams.
Jau prieš važiuojant į šį kraštą tarpusavyje kalbėjomės apie rūtas. Buvo labai smalsu, ar rasime jų šiame Dzūkijos krašte. O ką jūs manot, visas pasienis pas mielą Zofiją apsodintas rūtomis! Žalioji rūta žinoma visame pasaulyje. Jei tik yra palankios sąlygos joms augti, tai ir auginamos. Lietuvoje buvo paplitę vienuolynuose XIV a., o rašytiniuose šaltiniuose apie jas užsimenama XVI a. Žalioji rūta – pati svarbiausia darželio gėlė. Lietuvoje kaip prieskonis mažiau naudojama, tačiau gaminami įvairūs antpilai virškinimui gerinti, kvėpavimo takų, nervų, akių ligoms gydyti. Tokias tinktūras gaminti gali tik specialistai, gerai išmanantys šio augalo savybes, nes neturint pakankamai žinių, galima labai skaudžiai nukentėti.
Džiugino vis rečiau dabar darželiuose aptinkamas poetinis narcizas, patekęs į Europą per kryžiaus karus. Pasak botaniko B. Jundzilo, poetinis narcizas Lietuvoje XIX amžiuje jau buvo išplitęs.
Kadangi sodyboje lankėmės tris kartus, tai ir galėjome stebėti tam tikrus pokyčius: vienų augalų vegetavimą, kitų žydėjimą, o dar kitų sėklų brandinimą. Zofijos Jonienės daržas liepos mėnesį buvo tiesiog lapų, žiedų, sėklų sprogimas. Tarp kopūstų, runkelių, svogūnų augo krapai (tikėtina, kad jie patys užsisėjo), medetkos, saulėgrąžos ir dar visokiausios grožybės. Kiekvieną kartą atvykę grožėjomės ir džiaugėmės šios garbaus amžiaus moters nuoširdumu ir geru būdu.
Kitame straipsnelyje pristatysime Antaninos Jusevičienės darželį Kriviliuose.
