Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad pagrindinė 2020-ųjų tema pasaulyje buvo naujasis virusas. Tačiau net ir sudėtingomis aplinkybėmis progresas nesustojo. Mokslininkai ir inžinieriai padarė ne vieną svarbų atradimą bei proveržį. Metams sparčiai artėjant prie pabaigos, pristatome naujausias technologijas, 2020-uosius pavertusias iš tiesų pažangiais. Jūsų dėmesiui – Arnoldas Lukošius, „Tele2 Inovacijų biuro“ ekspertas, dalinasi 2020-ųjų metų technologiniais išradimais. Nors dar ir nepradėti naudoti masiškai, netolimoje ateityje jie prisidės prie mūsų gyvenimo kokybės gerinimo ir opių problemų sprendimo.
1. Medicinoje – mikroadatos. Paklauskite žmogaus, niekada neaukojusio kraujo, kodėl šis tam nesiryžta, ir gali būti, jog išgirsite labai paprastą paaiškinimą: jis bijo skausmo.
Kraujo aukojimas – tik viena iš problemų. Vaistų injekcijos kelia ne ką mažiau streso. Galų gale, jeigu juos leistis reikia dažniau, diskomfortą pradeda jausti net ir adatų nebijantieji.
Mikroadatos gali išspręsti šią problemą. Jos tokios mažos, kad galima išvengti susidūrimo su nervais ir skausmo. Jų ilgis siekia 50-200 mikronų (tokio storio yra popieriaus lapas), o storis – 100 mikronų (kaip ir plauko). Pirmieji klinikiniai tyrimai atskleidė, kad jos labai efektyvios, lengvai naudojamos, sukelia mažesnį šalutinį poveikį. Tai reiškia, kad įvairūs testai bei lėtinių ligų gydymas taps paprastesni, patogesni ir kels mažiau streso.
2. Chemijoje – fotokatalizatoriai. Klimato kaita yra bene opiausia XXI amžiaus problema, su kuria žmonija turi tvarkytis. Ji – be galo kompleksiška. Kaip mažinti mūsų įtaką aplinkai ir tuo pačiu kelti žmonijos gyvenimo lygį? Reikia patikimų, pastovių energijos šaltinių, kurie neterštų aplinkos.
Žmonija išmeta milžinišką anglies dioksido kiekį – taip didėja šiltnamio efektas. Tačiau naujausi atradimai sufleruoja, jog šį procesą galima atsukti atgal. Tas pats anglies dioksidas gali būti vėl paverčiamas kuru atskiriant anglies atomus nuo deguonies ir pasitelkiant saulės energiją.
Pastaraisiais metais mokslininkai gana toli pasistūmėjo kurdami fotokatalizatorius – dalelytes, gebančias suardyti anglies dioksido molekules. Šis procesas leistų žmonijai nepaprastai sumažinti į aplinką patenkančių teršalų kiekį.
3. IT – erdvinė kompiuterija. Ribas tarp to, kas yra „realu“, o kas – „virtualu“, žmonija trina pamažu, bet užtikrintai. Virtualioji realybė mums leidžia pasinerti į skaitmeninį pasaulį. Išplėstoji realybė virtualaus pasaulio elementus perkelia į realybę. Tačiau erdvinė kompiuterija žengia dar ambicingesnį žingsnį. Kaip ji veiktų?
Įsivaizduokite savo namus su visais juose esančiais baldais, unikaliu išplanavimu. Erdvinė kompiuterija sukurtų 100 proc. tikslią skaitmeninę jų kopiją. Tokią tikslią, kad kiekvienas pakeitimas realybėje, pavyzdžiui, pastumta kėdė, tuo pačiu metu įvyktų ir virtualybėje. Kitaip tariant, tokie namai būtų iš tiesų protingi. Jums einant iš vieno kambario į kitą, įsijungtų ir išsijungtų šviesos, prietaisai pasirengtų būti naudojami jums prie jų prisiartinus. Kol kas tokį gyvenimą mums dar sunku įsivaizduoti, bet didžiosios kompanijos kaip „Amazon“ ar „Microsoft“ prie erdvinės kompiuterijos jau dirba ypač aktyviai.
4. Aviacijoje – elektriniai lėktuvai. Kelionės lėktuvais – nuostabus išradimas. Tačiau ir jos turi savo kainą. Skaičiuojama, kad 2,5 proc. kasmet žmonijos išmetamo anglies dioksido generuoja būtent aviacija. Jeigu nieko nekeisime, per artimiausius tris dešimtmečius šis skaičius patrigubės.
Elektriniai lėktuvai būtų ne tik draugiškesni aplinkai, bet ir 90 proc. efektyvesni bei 70 proc. tylesni. Tokios kompanijos kaip „Airbus“ ar „Ampair“ skelbia, jog jau pakankamai toli pasistūmėjo šioje srityje ir dabar laukia, kada turės galimybę pradėti testuoti ne per nuotolį, o gyvo piloto valdomus aparatus.
Baterijos tobulėja taip sparčiai, kad pirmieji komerciniai skrydžiai iki 800 km galėtų startuoti jau 2025 m. Turint omenyje, kad tokios trumpos kelionės sudaro beveik pusę visų oro linijų apkrovų, galime gana drąsiai teigti, kad per šį dešimtmetį aviacija pasikeis tikrai smarkiai.
5. Energetikoje – vandenilio kuras. Energinis vandenilio potencialas mokslininkams jau seniai žinomas. Dar daugiau, degdamas toks kuras išskiria tik vieną medžiagą – vandenį. Problema ta, kad pats vandenilio deginimo procesas toli gražu ne toks švarus. Jam reikia to paties fosilinio kuro.
Inžinieriai jau daugybę metų bando rasti atsakymą, kaip vandenilį deginti ir jo energinį potencialą realizuoti švariai. Panašu, kad šiose paieškose įvyko proveržis. Pradėta naudoti elektrolizė – vandenilio veikimas stipria elektros srove.
Istoriškai ji turėdavo būti tokia stipri, kad toks metodas buvo tiesiog nelogiškas. Tačiau progresas kitose srityse keičia ir šią. Viena vertus, elektrolizė tapo daug efektyvesnė. Tuo pačiu, mūsų elektros tinklai, baterijos ir kitos technologijos tapo nepalyginamai tobulesnės. Tai reiškia, kad norimą efektą galime pasiekti greičiau ir gerokai mažesnėmis sąnaudomis. Tik laiko klausimas, kada „žaliasis vandenilis“ bus pagaliau pritaikytas ir praktikoje.