Saulėtąjį birželio 11- osios rytą smagi merginų kompanija – Austėja, Gustė, Inesa ir Kotryna – kartu su mokytoja Rita Černiauskiene pajudėjo į Vilnių. Laukė didelė šventė. Buvome pasiruošusios ilgai dienai, geram laikui ir, žinoma, konkurso ,,Praeities stiprybė – dabarčiai” apdovanojimams.
Pasivažinėję mokykliniu autobusiuku, tarsi limuzinu, kurį vairavo šaunus vairuotojas Antanas, lygiai 10 valandą atsidūrėme prie Krašto apsaugos ministerijos, kur saugiai pasistatę savąjį limuziną išskubėjom į Valstybės pažinimo centrą. Čia turėjome pereiti griežtą patikrą, bet apžiūrėti nuolatinę ekspoziciją ,,Laisvė spręsti ir veikti“, kurioje pristatoma Prezidento rūmų Istorija, glaudžiai susijusi su valstybe, buvo verta. Kaip ir buvo itin verta aplankyti parodą „Nepamirštamos ateitys: Lietuvos šimtmečio vizija“. Mus pritrenkė didelės, tiesiai ant sienų rodomos vizualizacijos, garso takeliai, kurių klausėmės naudodamiesi planšetėmis. Visa tai leido mums patirti tarpukario viltis, nuožmią karo atmosferą, sovietmečio plastmasinį gyvenimą ir sąjūdžio pakylėjimą.
Netrukus atsidūrėme ir Vilniaus universitete. Tikėjomės aplankysiančios visus istorinius VU kiemelius, bet kur tau – susidūrėme su tikru iššūkiu: ne tik kad viena akimi spoksojome į Austrijos ir Vokietijos filmuojamo istorinio serialo SISI užkulisius, bet ir patys buvome tų užkulisių dalis. Buvo ironiška, jog teko laukti cykiai cykiai, kol galėsime lipti į bažnyčios varpinę. Tačiau vaizdas, kuris atsivėrė pakilus į ją, nepaliko mūsų abejingų. Net Fuko švytuoklę viduje apžiūrėjome, o šv. Jonų bažnyčia pritrenkė barokinio grožiu ir istorija.
Tada jau mūsų laukė apdovanojimų ceremonija toje pačioje šventykloje. Pasirodo, rudenį, kai siautėjo pandemija, čia vyko istorijos fakulteto studentų paskaitos, o profesorius A. Bumblauskas studentams pranešimą skaitė iš pačios sakyklos. Išklausę iškilmingų konkurso organizatorių kalbų, sulaukėme šlovės akimirkos. Tik kai jau istorijos mokslų dr. Norbertas Černiauskas kaip tik pakvietė I vietos laimėtojus, tai yra mus, net suglumom beeidamos atsiimti prizų, nes… Nuo altoriaus staiga pasigirdo siūlymas visai konkursą laimėjusiai komandai eiti į kariuomenę. Gal ir neblogai būtų, pagalvojome, tik, deja, mūsų filmą kūrė vien merginos, tad gal… Tiek to, pasinaudosime šįkart pagrindiniu prizu – važiuosime į Jaunimo vasaros stovyklą „Laisvės kovų atmintis“.
Žinokit, geras jausmas stovėti ant nugalėtojų pakylos. Gera buvo vaišintis istorijos kiemelyje kibinais, sausainiais ir gerti kareivišką kompotą karštą birželio popietę. Tiesiog gera buvo matyti žmones, daug gyvų žmonių čia pat, ne už ekrano, ir su jais gyvai bendrauti. Gera buvo klausytis nepakartojamo ir nenuspėjamo, intriguojančio gido, aprodžiusio mums savotišką Bermudų trikampį Vilniuje, vedžiojusio po siauriausią sostinės gatvę ir pilies gatvėje stabtelėjusio ties budelio slaptuoju ofise, išaiškinusio, kaip apsisukti ant laimės plytelės katedros aikštėje, kad paslaptingi norai pildytųsi…
Galiausiai mūsų nepakartojamą dieną vainikavo paroda „Ką slepia sarkofagas“ Istorijų namuose T. Kosciuškos gatvėje. Tai buvo puiki proga susipažinti, kaip mokslininkai tyrinėja mumijas, jų amžių ir, aišku, jas pamatyti gyvai. Didelį įspūdį sukėlė patys eksponatai, juk ne kiekvieną dieną galima išvysti tikras mumijas. Apsilankymas šiame muziejuje labai džiugino ir tikrai visos išmokome ko nors naujo.
Nors kelionėje ir labai pavargome (vien valanda laiko Vilniaus kamštyje kad ir su limuzinu…), bet gimnazijai parvežėme I vietos diplomą (tiesa, parvežėme net du diplomus, juk laimėjome ir „Laisvės kovų ir kančių konkurse“ su tuo pačiu filmu MES. SAUSIO 13-oji MERKINĖJE irgi pirmą vietą). Apvaikščiojome įdomias Vilniaus vietas, lankėmės muziejuose, klausėmės įdomių istorijų,, gerėjomės įstabiais vaizdais.
Taigi patirtis buvo nepaprasta. Grįžome laimingos, pasisėmusios naujų žinių ir idėjų, praturtėjusios naujais planais vasarai ir kitiems metams, juk plati apdovanojimų programa atvėrė istorijos vandenynus. Smagu buvo susipažinti su kitais konkurso laimėtojais. Juk mes buvome tarp gyvų žmonių…
Austėja Tarailaitė, Kotryna Černiauskaitė, Gustė Petrulevičiūtė, Inesa Saveiskytė, filmo apie SAUSIO 13-ąją kūrėjos
P.s. O su mumis negalėjo važiuoti dar du komandos nariai Rugilė Sinkevičiūtė ir dailės mokytojas Vytautas Černiauskas. Rugilei tądien parvežėm net tris apdovanojimus, šalia dviejų mūsų ir antros vietos diplomą už dainą „Laisvės kovų ir kančių konkurse“ (jos mokytojas Kęstutis Breidokas).
Alfredo Pliadžio ir Kotrynos Černiauskaitės nuotraukos
