Paminklas pirmajai sovietų okupacijos aukai

0
9

Birželio 15 d. Ūtos kaime, Varėnos raj., atidengtas paminklas pirmajai sovietų okupacijos aukai – pasieniečiui Aleksandrui Barauskui. Šią dieną minimos 1940–ųjų sovietinės invazijos į Lietuvą pirmosios aukos, anuometinės Pasienio policijos pareigūno Aleksandro Barausko, 81-osios žūties metinės, kai Alytaus baro VI rajono Ūtos sargybos viršininko gyvybę užpuolikai nutraukė 1940 m. birželio 15 d.

Ceremonijoje jo žūties vietoje, Varėnos rajono Ūtos kaime, Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė atidengė paminklą A. Barauskui.

Prieš tai Šv. Mišios Senosios Varėnos Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčioje už nužudytą pasienietį buvo aukojamos mišios.

A.Barausko atminimą taip pat pagerbė Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, Seimo Pirmininkės pavaduotoja Radvilė Morkūnaitė – Mikulėnienė, Varėnos rajono meras Algis Kašėta, krašto apsaugos viceministras Vilius Semeška, Karinių oro pajėgų vadas plk. Dainius Guzas, VSAT vadas generolas Rustamas Liubajevas, policijos generalinis komisaras Renatas Požėla, LGGRTC Memorialinio departamento direktorė Gintarė Jakubonienė ir kt. kariuomenės, šaulių atstovai, A. Barausko dukra Ona Marija Brasiūnienė, kiti svečiai, Pasieniečių klubo nariai.

Renginio metu atidengtas VSAT iniciatyva bei Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro lėšomis ir pastangomis čia pastatytas paminklas žuvusiam pasieniečiui pakeitė iki tol A. Barausko žūties vietoje stovėjusį simbolinį atminimo ženklą.

Paminklą pastatė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras. Renginio metu paminklo autorius skulptorius Jonas Jagėla buvo apdovanotas (po mirties) VSAT 100-mečio medaliu.

Šalia paminklo LGGRTC įrengė informacinį stendą, skirtą Lietuvos pasieniečiui Aleksandrui Barauskui.

VSAT Varėnos pasienio rinktinės pareigūnai išnešė gėlių kompoziciją, kuri buvo padėta pasieniečio A. Barausko amžinojo poilsio vietoje Varėnos rajono Perlojos kapinėse.

Minėjime dalyvavo Vidaus reikalų ministerijos reprezentacinis pučiamųjų orkestras.

xxx

Pirmoji sovietinės okupacijos auka, Lietuvos pasienio policijos Alytaus baro Ūtos sargybos viršininkas, 40-metis Aleksandras Barauskas buvo nužudytas ankstų 1940 m. birželio 15 d. rytą prieš pat mūsų valstybės okupaciją, sovietų kariuomenės daliniams įsibrovus į Lietuvos Respubliką ir atakavus Ūtos sargybos postą.

1939 m. Lietuvai atgavus sostinę Vilnių ir dalį Vilniaus krašto bei perkėlus Lietuvos valstybės sieną į Rytus, buvo pergrupuotas ir perdislokuotas Pasienio policijos Alytaus baras. 2-osios sargybos vyrams, vadovaujamiems sargybos viršininko A. Barausko, buvo patikėta saugoti naujai demarkuotą valstybės sienos atkarpą.

1940 m. birželio 15 d. apie 3 val. 40 min. sovietų kariuomenės kareiviai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir atakavo Ūtos sargybos postą, maždaug dvidešimt minučių šautuvais ir kulkosvaidžiais apšaudydami

sargybos būstinę. Po to metė granatas, kurios sprogo prie pastato langų. Šeši rusų kareiviai įsiveržė į vidų ir ištempė sargybos viršininką į kiemą. Vienas kareivis kelis kartus jam kirto kardu, o nugriuvus, kitas užpuolikas šovė į galvą. Šį įvykį matė 8 liudininkai. Po egzekucijos sovietų kareiviai skubiai pasitraukė į Baltarusijos teritoriją. Sunkiai sužeistą savo viršininką pasieniečiai vežė į ligoninę, tačiau kelyje A. Barauskas mirė.

Velionį palaidojo Noškūnuose, vėliau A. Barauskas perlaidotas Perlojos bažnyčios šventoriuje, šalia varpinės.

Lietuvos Respublikos prezidento 2005 m. gegužės 10 d. dekretu Nr. 293 Aleksandras Barauskas po mirties  apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Didžiuoju kryžiumi, 2005 m. lapkričio 2 d. jam suteiktas Kario savanorio statusas, 2010 m. birželio 15 d. jis apdovanotas Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atminimo ženklu „Valstybės sienos apsaugai – 90“. Nuo 2006 m. birželio 15 d. Aleksandro Barausko vardas suteiktas VSAT Varėnos rinktinės Dubičių užkardai, 2015 m. – patruliniam Valstybės sienos apsaugos tarnybos laivui.

2005 m. A. Barauskas po mirties apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Didžiuoju kryžiumi.

Parengė R.V.

Palikti atsiliepima

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia