Japoniškas Bonsai menas odontologės puoselėjamas Alytuje

0
45

„Kiekvieną kartą kurdama Bonsai susilieju su gamta, atgaunu jėgas ir jaučiu, kad vėl kupina jėgų galiu grįžti į kasdieninius darbus,“ – pasakoja iš Alytaus kilusi ir viena pirmųjų šiame mieste savo vardo odontologijos centrą įkūrusi odontologė Vilma Verseckienė.

Bonsai menas ir odontologija – daugiau panašumų nei skirtumų

Bonsai meno pasaulį Vilma Verseckienė atrado prieš dešimtmetį. Kaip pasakoja odontologė, bonsai meno šaknys yra kilusios iš Kinijos dekoratyvinių medelių meno. Jis laikui bėgant atkeliavo į Japoniją ir kuriam japonų menininkai pritaikė savitas taisykles, nebūdingas kiniškajai meno atmainai. Šiandien Bonsai medis – tai tarsi atkartotas mus supančios gamtos paveikslas. Savo darbe atkartoti gamtą ir sukurti natūralią šypseną, bandome ir mes, sako Vilma Verseckienė.

„Tikriausiai daugelis pirmu žvilgsniu pasakytų, kad bonsai menas ir odontologija – tai dvi visiškai skirtingos sritys, tačiau tai netiesa. Tarp medžio ir danties slypi daugiau panašumų, nei mums atrodo iš pirmo žvilgsnio. Netgi struktūriškai abu šie gyvybę nešantys komponentai yra panašūs: kaip dantis, taip ir medis turi savo šaknį, kaklelį (kamieną) ir vainiką, o gydant dantis, dančiui naudojami grąžteliai, o bonsai negyvos medienos formavimui – frezos.“ – aiškina bonsai meną pamilusi Vilma Verseckienė.

Ilgametę patirtį savo srityje sukaupusi odontologė įsitikinusi, kad ir gamtos, ir žmogaus grožis yra nepakartojamas, tikrąja to žodžio prasme. Jos teigimu, natūralumas – tai duotybė ir vertybė viename, kurią būtina stengtis išsaugoti.

„Anksčiau galvojau, kad tik žydintys augalai suteikia spalvas, bet iš tiesų ir rudenį, ir žiemą gamta yra be galo spalvinga bei kupina įvairių formų. Šiais laikais žmonės yra masiškai įnikę į grožio kultą, tuo tarpu gamta man parodė, kad ir kreivas medis gali būti gražus. Taip ir savo darbe, neskatinu pacientų vaikytis akinančiai baltų dantų reklamų, dažnai matomų soc. erdvėje. Visiškai balti ir vienodi, tarsi kramtomosios gumos gabalėliai dantys, realybėje tikrai neatrodo estetiškai“ – dalinasi odontologė Vilma Verseckienė.

Nuo Bonsai priklauso net ir atostogos

Kurdamas bonsai – nepaskubėsi. Subtilus grožis ir kokybė gimsta iš lėto, todėl būtina apsišarvuoti kantrybe, o norint medį išlaikyti gyvybingu, svarbi griežta priežiūra ir jį kuriančio meistro atsidavimas. Bonsai kaip didieji pasaulio meno šedevrai, kuriami šimtmečiais. Kuriant bonsai išugdomas kruopštumas, kantrybė ir pareigos jausmas – tai nuostabios sąvybės, kurios mums padeda profesiniame ir asmeniniame gyvenime.

„Kartais prie medžio per dieną tenka prieiti ne vieną, o net tris kartus, o vieną sumanytą darbą atlikti prireikia kelių dienų, o kartais ir metų metus. Besirūpindama medžiu visas mintis sutelkiu tik į jį, nes mažiausia klaida gali brangiai kainuoti – nukirpus ne tą šakelę, teks laukti kelis metus, kol ji ataugs, o jei tai, pavyzdžiui, pušis, tai nebeataugs išvis.“, – dalinasi bonsai kūrėja V. Verseckienė. Išmokstama gerbti darbą ir kartu ir gamtą. Čia, taip pat, galime išžvelgti paralelę su odontologija, kai ištaisyti, regis, menkiausią klaidą prireikia daug laiko ir kantrybės.

Kalbėdama apie kylančius iššūkius, V. Verseckienė sako, kad bonsai priežiūra vyksta beveik be pertraukų. Kiekvienas metų laikas medžių pasaulyje atlieka savitą funkciją, o tai meistrams diktuoja ne tik darbo, bet ir asmeninio gyvenimo sąlygas.

„Draugai vasarą, o ir pavasarį, mane kviečia kartu atostogauti, bet aš negaliu išvažiuoti. Pavasaris bonsai srityje yra pats darbymetis. Net ir žiemą, nors pats augalas miega, meistrui yra ką veikti, vyksta darbas su negyva mediena – iš nupjautos šakos formuojamas laiko paveiktas medis. Bėgant metams, medis ne silpnėja, bet priešingai – įgyja tvirtybės, todėl bonsai mene pagrindinis tikslas yra kuriamą medį padaryti kuo senesnį. Todėl, vertinant bonsai kokybę, pirmiausia žiūrima į jo niabari. Kuo platesnis kamienas ties šaknų išsišakojimu, tuo medis senesnis, kitaip tariant – vertingesnis.“ – atskleidžia V. Verseckienė, ir sako, kad ir čia galima atrasti paralelių su odontologija – ilgaamžiškumas neatsiejama ir jos darbo dalis.

„Man pačiai didžiausias įvertinimas yra tada, kai po dvidešimt metų sutiktas pacientas vis dar džiaugiasi mano atliktu darbu.“ – priduria odontologė.

Alytiškė odontologė laužo standartus

Kaip ir daugelis bonsai kūrėjų, gyd. V. Verseckienė puoselėja svajonę nuvykti į Japoniją. Ten, norint tapti profesionalu, mokytis reikia bent šešerius metus, o prisiliesti prie medžio savo mokiniams didieji meistrai leidžia ne iš karto.

„Mokslas europiečiui Japonijoje prasideda nuo spyglių šlavimo ir rinkimo“, ­– šmaikštauja odontologė Vilma Verseckienė. – Tačiau nereikia manyti, kad tik japonai moka kurti gerus bonsai, Europoje turime labai talentingų meistrų. Niekas taip nesušukuoja bonsai, kaip italai ar ispanai. Drausme ir disciplina garsėjantys japonai suteikė struktūrą, bet europiečiai pridėjo tikrai daug meninės estetikos.“

Bonsai menas yra glaudžiai susijęs su griežta disciplina, todėl išsiskirti unikaliu braižu meistrams nėra lengva. Vis tik, kaip ir viskas gamtoje yra skirtinga, taip ir bonsai medžiai niekada nėra vienodi. Štai Vilma Verseckienė savo darbuose dažnai atspindi pavasario grožį – sprogstantys ryškiaspalviai žiedai padeda išsiskirti tarp kolegų vyrų, kurių dauguma linkę rinktis klasikinius medžių variantus.

„Anksčiau daugelis meistrų nepripažindavo žydinčių medžių, nes vyravo požiūris, kad gražu yra tik žalia pušis. Tačiau nors žalia tikrai yra labai graži ir turi raminantį poveikį, man atrodo, kad galiausiai viena spalva sukuria monotonijos jausmą. Štai azalija pas mane žydi netgi visą mėnesį, o sausį pragysta japoniškos slyvos grožis. Mane žavi trumpai žydintys augalai, nes simbolizuoja, kad turime džiaugtis ir vertinti kiekvieną mūsų gyvenimo akimirką.“, – pasakoja V. Verseckienė ir atskleidžia, kad būtent bonsai menas ne tik formuoja jos estetinį suvokimą, bet ir leidžia pasisemti jėgų įtemptai gydytojo kasdienybei. „Darbas su žmonėmis, nors man teikiantis daug džiaugsmo, po visos dienos atima nemažai energijos, todėl man labai gera jos ir vėl pasisemti iš gamtos. Bonsai kūrybos procesas padeda įvesti žmogų į kontempliacijos būseną. Taip ir sukasi ratas: tu duodi žmogui, o medis – tau. Svarbiausia tarp darbo ir hobio rasti tobulą balansą.“ – tikina odontologė Vilma Verseckienė. Daug kelių vedą į asmenybės tobulėjimą – bonsai kūrimas vienas iš jų. Atrastas gamtoje ir suformuotas bonsai medelis nuo pradžių – tai bendra žmogaus ir medžio gyvenimo kelionė, kuri pareikalavo daug kantrybės, rūpesčio, estetikos pajutimo ir kūrybos.

Palikti atsiliepima

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia