Prof. Jonas Grigas
Praeitame straipsnelyje rašiau, kad šiuolaikinio kapitalizmo išlikimas ir žmonijos ateitis priklauso nuo nuolatinio ekonomikos augimo. Jeigu jis sustotų, žlugtų visa ekonominė sistema kartu su visuomene. Bet ar gali ekonomika amžinai augti? Ar ištekliai nesibaigs? Nuolatiniam augimui reikia turėti neišsemiamus išteklius. Tačiau Žemėje jie riboti, o naujų planetų užvaldymas tikrove taps negreit.
Išeitį siūlo mokslas. Jeigu anksčiau ištekliai buvo žaliavos ir energija, tai dabar prisidėjo ir žinios. Žaliavos ir energija yra baigtinės, tačiau žinios gali atverti daugiau žaliavų ir energijos. Dabar žmonijai prieinama daug daugiau žaliavų ir energijos nei prieš 200 metų. Garo ir vidaus degimo variklių bei kompiuterių išradimas sukūrė naujas ekonomikos šakas. Internetas, mobilieji ryšiai, duomenų apdorojimas, nanotechnologijos, genų inžinerija ir dirbtinis intelektas kuria naujas ekonomikos šakas.
Tačiau ekonomė plėtra ir mokslo pažanga vyksta trapioje biosferoje. Ekologija patiria šoką. Kad visi pasaulio gyventojai mėgautųsi amerikiečių gyvenimo kokybe, reiktų kelių planetų. Ekologinis krachas sugriautų ekonomiką ir politines sistemas bei iškiltų grėsmė žmonių civilizacijos likimui.
Žmonija įsivėlė į spartėjančios mokslo pažangos ir ekonominio augimo lenktynes, bet artėja ekologinis armagedonas. Neaišku, ar mokslui pavyks neleist ekonomikai užšalti, o ekologijai – užvirti. Klimato atšilimas yra didžiulis pavojus. Teisybės istorijoje nedaug – ištikus nelaimei, labiausiai nukenčia neturtingiausi, o jų gyvenimas gerėja augant ekonomikai. Todėl jie nepalaiko ekologinės grėsmės mažinimo priemonių. Plėtros išpažinėjai tiki, kad modernios technologijos išgelbės žmoniją. Šis tikėjimas kelia didelę grėsmę žmonijos ateičiai. Tokiems tikintiesiems politikams negalima pavesti atsakomybės už pasaulinę ekologiją, kaip pomirtiniu dangišku gyvenimu tikintiesiems negalima duoti branduolinių ginklų.
Nuolat trokštame vis didesnių pajamų ir geresnės gyvenimo kokybės. Vakarykščiai prabangos dalykai šiandien tampa būtinybe. Jei anksčiau godumas laikytas blogiu, viena iš septynių mirtinų nuodėmių, šiandien jis yra skatintinas plėtros variklis.
Nors ištinka ekonominės krizės ir įsiplieskia karai, kapitalizmui pavyko tapti vyraujančia ideologija, suvaldyti badą, epidemijas ir karus. Žmonija šiandien yra galingesnė, taikesnė ir lengviau bendradarbiaujanti nei bet kada anksčiau. Kaip moralė, atjauta ir grožis klesti pasaulyje, kuriame nėra rojaus, pragaro ir dievų? Jeigu nupirkti galima viską – įskaitant teismus ir politikus, o valdžia tapo narkotiku, kurio paragavusi apsinuodija visiems laikams, kas visuomenę saugo nuo kracho? Yuval Noah Harari knygoje „Homo Deus“ (2023) rašo, kad saugo nauja religija – humanizmas – tikėjimas žmonija, kad ji suvaidins tokį vaidmenį, kokį Dievas vaidino krikščionybėje ir islame, o būties dėsniai – deizme ir daoizme. Anksčiau tik Dievas galėjo apibrėžti gėrį, blogį ir teisumą. Jis buvo prasmės ir valdžios šaltinis. Humanizmas užkariavo pasaulį, tapo nauja religija. Humanizmas moko, kad mes patys esame prasmės šaltinis, o laisva valia yra mūsų valdžia. Humanizmas klesti jau beveik 300 metų, tačiau popiežiai viešpatavo apie 1000, o faraonai Egipte apie 3000 metų. Visi žlugo! Gali žlugti ir humanizmas.
Kaip ir religijos, humanizmas suskilo į šakas – liberalizmą, socialistinį ir evoliucinį humanizmą. Asmenybės laisvė, žmogaus teisės, demokratija ir laisvoji rinka liberalams yra svarbesnė už valstybės interesus, o žmonių potyriai yra gyvenimo prasmės šaltinis. Tačiau mokslas pakerta liberalizmo pamatus tvirtindamas, kad laisvas individas yra pamanyta fikcija. Naujų technologijų potvynis rodo, kad žmonių laisva valia nevaidina jokio vaidmens. Ar atlaikys šį potvynį demokratija, laisvoji rinka ir žmogaus teisės?
Demokratija jau braška pasaulyje. Kaip atskleidė Andrius Tapinas, Lietuvos politikai seniai įžūliai grobia biudžeto pinigus visuomenei tylint, anot dr. Algimanto Šindeikio, laikydami žmones kvailiais. „Tylėjimas nusikaltimų akivaizdoje nuperka tau fizinę laisvę, bet tikroji laivė yra švari sąžinė“ – rašo feisbuke Vidas Mickevičius iš JAV. Kiek yra tų laisvų politikų? Stebint jų kalbas ir elgesį atrodo, kad nedaug.
Liberalusis humanizmas palaipsniui užleidžia vietą technologiniam humanizmui, kuris verčia žmoniją plėtoti technologijas, kurios valdys ir perkeis žmonių valią. Dirbtinis intelektas ir didėjantis duomenų kiekis gali sunaikinti demokratiją, o rinkimai, politinės partijos ir parlamentai tapti atgyvenomis, nes technologijos politiką palieka toli už nugaros.
Gyvename mokslo ir technologijų valdomame pasaulyje, bet mokslą ir technologijas supranta tik nedaugelis. Naujos technologijos lemia pažangą, bet jos gali būti ir žalingos ar net pražūtingos. Jų tamsiosios pusės daugelis nesupranta. Jos sunaikina senus dievus ir pagimdo naujus. Didelis dėmesys 21 amžiuje bus žmogaus kūnui, smegenims ir protui. Atotrūkis tarp tų, kurie mokės juos tobulinti ir nemokės, bus didesnis nei tarp sapiens ir neandertaliečių. Važiuojantieji pavojingu pažangos traukiniu 21 amžiuje taps naujais dievais, o likusiųjų stotyje laukia neandertaliečių likimas.