Marcinkonių kaimo teatras veiklos 25–metį pažymėjo respublikine teatrų švente „Širšių medus“
Rūta Averkienė
Marcinkoniškiai – ypatingai talentingi žmonės! Jie ne tik dainuoja seniausias dzūkiškas dainas, kepa skaniausias grikių babkas, yra patys azartiškiausi grybautojai, uogautojai, bet ir talentingi aktoriai. Šiais metais Marcinkonių kaimo teatras švenčia dvidešimt penkerių metų veiklos jubiliejų. Šiuo metu teatre vaidina keturiolika artistų, o iš viso jame yra vaidinę keturiasdešimt du marcinkoniškiai. Per dvidešimt penkerius metus penkiolika teatro spektaklių pamatė ir jo artistams plojo daugybė žmonių įvairiuose Lietuvos miestuose.
Jubiliejų kaimo teatro artistai paminėjo labai skambiai – jie vėl sukvietė į tradicinę respublikinę mėgėjiškų kaimo teatrų šventę ,,Širšių medus“, į kurią suvažiavo ir vieni už kitus gražiau vaidino Matuizų teatro „Giraitė“, Skapiškio teatro „Stebulė“, Klaipėdos teatro trupės „Palėpė“ artistai. Matuiziškiai suvaidino „Yra mumyse pasaulio galės“ pagal Vydūną, „Stebulės“ artistai vaidino Čyplio–Vyjūno pjesę „Bobutės susipyko“, o klaipėdiečiai – spektaklį „Amatą mokėk – išsigelbėsi“. Geru humoro viesulu festivalį baigė Vidos Bladykaitės pjesę „Ženteliai“, kurią režisavo Rimutė Avižinienė, suvaidinęs Marcinkonių jaunimo klubas „Spiečius“. Šiuo spektakliu Marcinkonių kaimo teatras prieš ketvirtį amžiaus pradėjo savo kūrybinę veiklą.
,,Mes irgi artistai“, – didžiuojasi marcinkoniškiai. O kaipgi kitaip?! Šiame festivalyje jaunieji artistai įrodė, kad iš marcinkoniškių yra ko pasimokyt ir profesionalams. Nes talentus – jaunus ir vyresnius – meistriškai suranda ir ugdo kūrybine energija sproginėjanti teatro vadovė Rimutė Avižinienė.
Marcinkonių teatrą pasveikino gausus būrys festivalio dalyvių. Varėnos rajono savivaldybės mero pavaduotojas Giedrius Samulevičius sakė: „Koks turi būti garsus kaimas, kad turėtų savo teatrą?! Penkiolika pastatytų spektaklių yra kūrybiškų asmenybių, kaip Rimutė Avižinienė ir Natalija Čaplikienė, puikaus darbo rezultatas. Tai ir gražus pavyzdys, kaip kaimo žmonės sugeba laisvalaikį leisti kartu. Linkiu jums kūrybinės sėkmės ir dar daug spektaklių“.
Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Vilma Miškinienė perskaitė ir įteikė įrėmintą mero Algio Kašėtos sveikinimą: „Jau dvidešimt penkerius metus Marcinkonyse šviečia ryški teatro šviesa. Džiaugiamės jūsų reikšminga veiklos sukaktimi, vertiname jūsų profesionalumą, atsidavimą teatrui ir didžiuojamės jūsų darbais, garsinančius Varėnos kraštą. Jubiliejaus proga linkime naujų kūrybinių iššūkių ir tikėjimo savo darbo prasme“.
Esami ir buvę teatro artistai apdovanoti atminimo dovanėlėmis bei vardiniais teatro puodeliais. Juos sveikinusi Varėnos kultūros centro direktoriaus pavaduotoja Miglita Kašėtienė pažymėjo, kad Marcinkonių teatras yra Varėnos rajono pasididžiavimas. Gražių žodžių jiems negailėjo ir Marcinkonių seniūnijos seniūnas Vilius Petraška bei gausus būrys šio teatro kūrybos mylėtojų.
Tradicija tapusio festivalio „Širšių medus“ Marcinkonyse sumanytoja – Marcinkonių kultūros centro direktorė Rimutė Avižinienė. Pasak jos, idėja mėgėjiškų kaimo teatrų pasirodymus rengti Marcinkonyse atsirado tada, kai su jos vadovaujamu Marcinkonių kaimo teatru pradėjo dažniau lankytis įvairiuose renginiuose. Tuomet pagalvojo, kad ir marcinkoniškiams verta būtų išvysti geriausių kaimo teatrų pasirodymus. Pavadinimą šiam renginiui irgi sugalvojo netradicinį. „Širšių medus“ – senovinis patiekalas, kurį marcinkoniškiai, būdami nelabai turtingi, bet ganėtinai išradingi, gamindavo iš cukraus, miltų ir pieno su grietinėle. Jį gamindavo šventėms arba laukdami svečių. Niekur kitur, tik Marcinkonių apylinkėse, jo buvo galima paragauti.
Marcinkoniškiai gali didžiuotis, kad jų kaimo teatras yra vertinamas ir kviečiamas į įvairias respublikines ir rajono šventes. Teatras pelnė ne vieną įvertinimą ir apdovanojimą.
Kaimo teatrų šventėse ,,Širšių medus“, vykstančiose kas dveji metai, kviečiami ir dalyvauja geriausi Lietuvos mėgėjiški kaimo teatrai. Po teatrų pasirodymų vyko smagi vakaronė, kurioje buvo galima paragauti ir tikro širšių medaus, ir kitų dzūkiškų skanėstų.